„Europos kontekste mes atrodome bene blogiausiai. Esame treti nuo galo pagal draustumą“, – LNK žurnalistams sakė Draudikų asociacijos direktorius Andrius Romanovskis.

Nedaug liko ir iki rudens, kai į Seimo salę grįš Finansų ministerijos pasiūlymas, kuris esą draustis labiau nepaskatins.

„Jis savo apimtimi yra akcizas. Akcizai dažniausiai yra taikomi toms paslaugoms, kurias norime atbaidyti nuo vartojimo“, – kalbėjo A. Romanovskis.

Draudimo įmonėms ministerija siekia įvesti 10 proc. vadinamąjį saugumo įnašą. Šitaip atsirastų papildomų lėšų gynybai. Būtų apmokestinamos visos draudimo sutartys, išskyrus gyvybės draudimą ir privalomąjį transporto priemonių draudimą. Tikimasi, kad toks mokestis gynybos fondą papildytų 100 mln. eurų per metus.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Sektorius turi išskirtines sąlygas, kadangi jam nėra taikomas apmokestinimas. Tuo tarpu, dauguma Europos Sąjungos šalių draudimo sektoriui tokį apmokestinimą taiko. Draudimo sektorius neturi pridėtinės vertės mokesčio. Jam paprastai taikomas išskirtinis specialus reguliavimas“, – aiškino finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Tačiau kita ministrė – ekonomikos ir inovacijų, jau dabar pareiškė, kad koalicijos partnerių siūlymo nei ji, nei Laisvės partija nepalaikys. „Stebime, kad draudimo paslaugos ir taip yra pabrangusios. Tai, manytume, kad gyventojus valstybė turėtų skatinti draustis atsakingai. Papildomi mokesčiai juos nuo to atbaidytų“, – įsitikinusi Aušrinė Armonaitė.

Draudikai nė neslepia, kad mokestis būtų permestas ant vartotojų pečių. „10 procentų nuo kainos bet kuriame produkte, bet kurioje paslaugoje, tai yra ženklus padidėjimas“, – aiškino Draudimo asociacijos direktorius.

Tačiau finansų ministrė skaičiuoja, kad Kasko papildomos sveikatos ar būsto draudimo sutartys per metus brangtų nežymiai. „Jei vidutinė draudimo sutartis pabrangtų, būtų apie 9 eurai gyventojui. Tai – santykinai nedidelė suma “, – teigė G. Skaistė.

„Yra žmonės, kurie privalo draustis, pavyzdžiui, tie, kurie yra pasiėmę būsto paskolas. Tokie žmonės negalėtų niekaip jo išvengti. O paskolų palūkanos yra užaugusios“, – pastebėjo A. Armonaitė.

Beje, banko solidarumo mokestį irgi suneša paskolų turėtojai. Vadinasi, įsigiję būstą prie gynybos prisidėtų dukart. Draudikai apskritai sako, kad šis mokestis – socialiai neteisingas. 

„Dalis yra neapsidraudę ir jie tada eina, prašo pagalbos iš valstybės. Ir štai, dabar šitas akcizas yra uždedamas tiems žmonėms, kurie elgiasi atsakingai, kurie niekam nesukuria problemų“, – svarstė A. Romanovskis.

Tiesa, tokiam mokesčiui socialdemokratai nesako: „Ne“. „Iš tiesų turėtume išankstinę nuostatą, kad galbūt reikėtų susilaikyti nuo papildomo apmokestinimo. Gana, padarėme – jau yra surasti pakankamai tvarūs šaltiniai gynybai. Galbūt galime išsiversti ir be to. Tačiau mes nesakome galutinai: „Ne““, – kalbėjo socialdemokratų frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė.

Kad toks mokestis galėtų būti, mano ir prezidentūra. Tik siūlo, kad draudžiant pagrindinį gyvenamąjį būstą, jis taikomas nebūtų. „Tie, kurie turi daugiau turto, ir turėtų, ką daugiau saugoti, galėtų daugiau mokėti. O tie, kurie turi mažiau saugotino turto, galėtų mokėti mažiau arba išvis nemokėti. Tai būtų kur kas socialiai teisingiau“, – įsitikinęs prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius.

„Ką mes matome? Gal čia yra paslėptas nekilnojamojo turto mokestis?“ – retoriškai klausė Draudikų asociacijos direktorius.

Finansų ministrė sakė nesanti kategoriška. „Laukiame tokių pasiūlymų, kurie galėtų sutelkti didesnį palaikymą parlamente“, – užsiminė G. Skaistė.

„Idėjai siūlysime nepritarti ir jos atsisakyti“, – teigė A. Armonaitė.

Jei rudenį Seimas pritars, papildomas draudimo sutarčių apmokestinimas įsigaliotų nuo kitų metų.