Iš pinigų bus perkama kulkosvaidžių, oro gynybos priemonių, naktinio matymo priemonių, radijo įrangos bei pildomos atsargos.

Donaldui Trumpui, dėl kurio perrinkimo dalis nerimauja, jau būtų sunku peikti Lietuvą, mat Lietuva gynybai skirs panašią biudžeto dalį kaip Jungtinės Valstijos.

Papildomi 130 mln. gynybai bus pasiskolinta, nes ekonomika auga geriau nei planuota ir kitoms reikmėms reikia skolintis mažiau nei planuota metų pradžioje.

„Įvertinus atnaujintas ekonomines projekcijas, biudžeto galimybes ir poreikius, kuriuos įvardijo KAM, įvertinome ir siūlome skirti papildomai 130 mln. eurų iš skolintų lėšų“, – pranešė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Opozicija sako, kad yra gerai, jog nuspręsta sparčiau stiprinti gynybą, bet blogai, kad tik dabar – prarasti kone metai. Nors NATO ne kartą akcentavo, kad poreikis smarkiai sustiprinti gynybą yra ne kažkada ateityje, bet per artimiausius kelerius metus.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Poreikis yra dar didesnis. O dėl skolinimosi dabartiniu momentu, Vyriausybė pastatė save į tokią situaciją, kad tiesiog nėra kitų išeičių“, – teigė Seimo narė Dovilė Šakalienė.

Poreikis yra dar didesnis.

Vyriausybė dabar daro lygiai tą patį, ką Prezidentūra ragino daryti dar prieš pusantrų metų.

„Atsižvelgiant į mūsų ekonomikos augimą, skolinimąsi dėl kitų priežasčių ir biudžeto deficitą, jos leistų jau dabar svarstyti skolinimąsi. Prezidentas ragina tai daryti dar šiemet“, – kalbėjo prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys.

Pernai Prezidentūra sakė, kad dėl sparčiau nei planuota renkamų mokesčių galima papildomai skolintis ir dar pernai pasiekti 3 proc. BVP gynybai.

„Jeigu praeitais metais nebuvo padaryti reikiami sprendimai planuojant šių metų biudžetą arba vėliau dingo dalis tų pinigų, kurių taip graudžiai ieškojome, tai dabar tenka tą daryti“, – sakė D. Šakalienė.

Tas pats buvo su bankų mokesčiu. Konservatoriai teigė, kad pratęsti jo neįmanoma. Bet nepavykus rasti kitų šaltinių gynybai – pratęsė.

„Tai čia tokia konservatorių mada. Iš pradžių geras idėjas pažeminti, „patrolinti“, o tada vis tiek tenka daryti“, – teigė D. Šakalienė.

Buvęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas kritikuotas, kad net turėdamas prezidento paramą nerodė iniciatyvos gynybai gauti papildomų pinigų.

Dabartinis ministras Laurynas Kasčiūnas sako, kad pirmtakas A. Anušauskas neatliko pareigos nekovodamas dėl didesnio finansavimo.

„Ministras tai turi daryti. Nežinau, ar kažkas prieš metus tai darė“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

Finansų ministrė sako, jog pernai skelbti naujų pirkimų gynybai nebuvo galima, nes nebuvo aiškumo dėl ateities.

„Tam tikrus avansinius mokėjimus galima paankstinti, turint garantuotą informaciją, kad vėliau bus lėšų apmokėti įsigijimus ateinantiems trims metams. Iki tol tvaraus finansavimo krašto apsaugai buvo numatyta tik iki 2,5 proc. BVP“, – aiškino G. Skaistė.

Stiprinant gynybos kumštį – kariuomenę – toliau ignoruojamos gynybos akys – žvalgyba.

Valstybės saugumo departamento vadas atvirai ne kartą sakė, kad pajėgumų trūksta. O darbo padaugėjo drastiškai į Lietuvą pakvietus dešimtis tūkstančių baltarusių, rusų, Vidurio Azijos piliečių, kuriuos reikia tikrinti.

Užuot sustiprinę, valdantieji žvalgybą apdaužė prieš prezidento rinkimus surengę parlamentinį tyrimą.