Gegužės 21 dieną „Klaipėda“ rašė:

1952 metais

Vakar srities mokyklose apie 30.000 jaunuolių pradėjo keliamuosius ir baigiamuosius egzaminus. Daugiau kaip 4.000 jaunuolių laiko baigiamuosius egzaminus.

Pirmąją egzaminų dieną vienuoliktųjų klasių mokiniai rašė gimtosios kalbos ir literatūros rašomąjį darbą, septintųjų – algebros su matematika.

Egzaminų komisija skelbia lietuvių kalbos ir literatūros rašomajam darbui temas: „Kapitalistinės santvarkos Amerikoje ir Lietuvoje demaskavimas Petro Cvirkos romane „Frank Kruk“, Maksimo Gorkio „Motina“ romano idėjinis turtingumas ir visuomeninė – politinė reikšmė ir „Tarybinis jaunimas labiausiai priešakinis, laimingiausias jaunimas pasaulyje“.

1968 metais

Į Klaipėdą iš Rygos atplaukė burinis laivas „Meridianas“. Tai daugelio mūsų jūreivių „senas pažįstamas“. Būdami kursantais, jie atliko jame praktiką.

Laivas stojo remontui ir pertvarkymui prie laivų remonto įmonės Nr. 7 krantinių. Atnaujintas „Meridianas“, prisišvartavęs Dangės upėje, virs kavine – restoranu.

Manoma, kad šiais metais kavinė – restoranas stos rikiuotėn.

1974 metais

Rieda gatvėmis, ypač saulėtą dieną, raudoni, žali, mėlyni ir kitų vaivorykštės spalvų vaikiški vežimėliai. Krykščia juose arba saldžiai miega mažyliai. Bet atrieda vežimėlis iki sankryžos, ir rūpestinga mama ar tėtis atsargiai, kad nepažadintų mažylio, nukelia nuo šaligatvio priekinius ratus, po to užpakalinius. Pervažiavus gatvę, vėl reikia „lipti“ ant šaligatvio: vėl trinkteli ratai. Kūdikis krūpteli ir tik pajutęs lygų, ramų vežimėlio sūpavimą, vėl užsnūsta. Kodėl vežimėliai turi „laipioti“ nuo šaligatvių?

Ar negalima padaryti nuvažiavimų, kaip tai yra padaryta šaligatviuose Baltijos prospekte tarp mokyklų?

1975 metais

Šių metų gegužės 2 dieną 14.45 val., keliantis iš Smiltynės į Klaipėdą, nuo kelto dėl nesutvarkyto nusileidimo takelio autobusu neįmanoma buvo nuvažiuoti. (Važiuojant autobuso galo apačia remiasi į keltą.) Nors keltininko ir prieš tai buvo prašyta paruošti keltą, kad būtų galima nuvažiuoti, tačiau jis į tai tik numojo ranka ir pasakė: „Nuvažiuok kaip nori“. Pats susiieškojau ir pasidėjau lentas, tačiau, neapgadinus mašinos, nepavyko nuvažiuoti: smūgis pramušė radiatorių ir apdraskė autobuso galo skardą. Parvažiavus į parką, teko mašiną remontuoti.

Būtų gerai, kad ateityje panašūs faktai nepasikartotų.

1982 metais

1981-ųjų pavasarį Žvejų ir jūrų transporto darbuotojų ligoninėje būrelis saviveiklos entuziastų, rasdami laisvalaikio valandėlę, vis dažniau užsukdavo į salę, kur kūrėsi naujas saviveiklinis kolektyvas – meninė agitbrigada „Švirkštas“. Jam ėmėsi vadovauti jaunas specialistas gydytojas Arvydas Jonas Sąlyga. Neilgai trukus savo pirmąją programą meninė agitbrigada pateikė kolegų „teismui“. Tąkart salėje abejingų nebuvo...

Agitbrigadoje 12 narių. Aktyviausi iš jų – gydytojas P.Bružas, med. punkto vedėjas M.Brazaitis, rentgeno laborantė I.Mikelkevičienė, med. seserys V.Mockienė, E.Bungardaitė, E.Grincevičiūtė, E.Jokužytė, V.Jasaitė ir kiti.

Respublikinė medikų dramos, skaitovų ir meninių agitbrigadų apžiūra šiemet vyko Ukmergėje. Dalyvavo joje ir klaipėdiečiai. Jos programa įvertinta labai gerai: „Švirkštas“ tapo respublikinės apžiūros laureatu.

1992 metais

„Gyvenimas, gyvastis, gyvata, gyvybė“ – kokie milžiniški turtai slypi mūsų kalboje. Ir kiekvienas šis žodis turi savo griežtai apibrėžtą turinį, kurį dabar jau pradedame pamiršti.

Taip pasakojo Alfredas Vėlius, gimęs ir augęs Klaipėdoje, kol pikti Antrojo pasaulinio karo vėjai nenubloškė jo už tolimų jūrų į Amerikos žemyną. Beveik visą savo gyvenimą – 50 metų – jis paskyrė Šventojo Rašto vertimui.

Tad grįžo į gimtąjį kraštą su didele dovana rankose. Jis – lietuvninkų suėjimo, kuris įvyks šį šeštadienį, dalyvis.