Menopauzė moters gyvenime – ekstremalių organizmo išbandymų metas

Besibaigiant aktyviam kiaušidžių veiklos etapui, moters organizme mažėja moteriškojo hormono – estrogeno – gamyba, todėl ima reikštis nemalonūs pojūčiai – užeina ir praeina karščio bangos, padidėja prakaitavimas, nuovargis, irzlumas, svyruoja svoris. Ar įmanoma šiuo periodu išvengti nemalonių pojūčių?

Medicinos mokslų daktarė ginekologė Žaneta Kasilovskienė sako, kad klimaksas kamuoja ne tik moteris, bet ir vyrus. „Tik šį laikotarpį vyro gyvenime vadiname vidurio amžiaus krize. Tačiau tiek vyrų, tiek moterų problemos klimakteriniu laikotarpiu yra panašios – randasi potencijos bėdų, nuotaikų svyravimas, šokinėja kraujospūdis“, – patikino Ž.Kasilovskienė.

Gyvename ilgiau

Klimaksas, klimakterinis arba pereinamasis laikotarpis, – tai savotiškas laiptelis moters gyvenime, kai palaipsniui slopsta kiaušidžių funkcija. Jai išsekus, dingsta mėnesinės. Taigi menopauzės pradžia – paskutinių mėnesinių data.

Moteriški lytiniai hormonai (estrogenas ir progesteronas) įvairiai veikia organus ir jų sistemas per visą moters gyvenimo reprodukcinį laikotarpį – vidutiniškai nuo 18 iki 45 metų. Todėl trūkstant lytinių hormonų klimakteriniu laikotarpiu organizmas „persijungia“ į kitą režimą.

Atrodytų, jog moteris jau atliko savo pagrindinį vaidmenį – pratęsė giminę – ir jos gyvenimas sustojo. Ž.Kasilovskienė pasidžiaugė, kad per pastaruosius 100 metų moters gyvenimo trukmė pailgėjo net 30-čia metų. Pavyzdžiui, XX a. pradžioje vidutinė moters gyvenimo trukmė buvo 50 m., o amžiaus pabaigoje ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse pailgėjo iki 80 m. Vis dėlto klimakso ir menopauzės pradžia (apie 50 gyvenimo metus) per šį šimtmetį nepasikeitė.

„Tačiau šis faktas byloja ir apie tai, kad klimakterinio laikotarpio sulaukia vis daugiau moteriškosios žmonijos pusės atstovių. Anksčiau moterys dažnai tiesiog nesulaukdavo menopauzės – mirdavo anksčiau, nei organizme subręsdavo fiziologiniai pokyčiai. Istoriniai šaltiniai teigia, kad dar iki mūsų eros pradžios moterys, sulaukusios 40 metų, pasikeisdavo. Tuomet ginekologijos mokslo, žinoma, nebuvo nė kvapo, tačiau amžininkai užfiksavo ir užrašė metraščiuose, jog apie 40-uosius metus moteris nebegali gimdyti vaikų, jai labai sumažėja noras mylėtis.“

Apie 30 šiuolaikinės moters gyvenimo metų atitenka klimakteriniam laikotarpiui. Mokslininkai prognozuoja, kad XXI a. pagyvenusių žmonių skaičius Žemėje didės. Taigi ir moterų klimakterinis laikotarpis turės didesnę reikšmę visuomenei.

Formuojant visuomenės nuomonę apie klimaksą ir pagyvenusių moterų problemas, svarbų vaidmenį vaidina nacionalinės, religinės ir kitos visuomenės tradicijos. Pavyzdžiui, rytų regiono šalims būdinga teigiama reakcija į mėnesinių dingimą. Tokioje visuomenėje pagyvenusios moterys užima aukštesnę socialinę padėtį.

Vakarų visuomenėje dažniausiai sutinkamas neigiamas klimakso suvokimas: dominuoja pesimizmas, nepateisinamai gailima moterų, išgyvenančių klimaksą, manoma, kad jos prarado moteriškumą ir seksualinį patrauklumą. Klimakterinis laikotarpis neretai suvokiamas kaip profesinio gyvenimo ir karjeros pabaiga.

Kokie jo požymiai?

Pasak gydytojos ginekologės, vidutiniškai moters klimakterinis laikotarpis prasideda apie 50-us gyvenimo metus. „Skirtingose šalyse jis gali šiek tiek skirtis, tai priklauso ir nuo ekonominių gyvenimo sąlygų, ir nuo kitų veiksnių – ekologijos, mitybos, gyvenimo būdo, bet vidutiniškai maždaug nuo 45 iki 55 metų menopauzė neišvengiamai užklumpa“, – pasakojo gydytoja.

Ginekologė sako, kad menopauzės požymiai skirstomi į ankstyvuosius, tarpinius ir vėlyvuosius. „Tačiau kiekviena moteris juos jaučia labai skirtingai. Vienas labiau kamuoja ankstyvieji, kitoms labiau pasireiškia vėlyvieji ar tarpiniai. Pirmas požymis, kad organizme subrendo menopauzės pokyčiai, – nepaaiškinamas nuovargis. Pasireiškia irzlumas, svorio kitimai. Moteris pastebi, jog pagilėjo raukšlės, įprastai naudojama kosmetika nebepadeda, kartais sumažėja lytinis potraukis, atsiranda mėnesinių ciklo sutrikimų arba jos visai dingsta“, – sakė Ž.Kasilovskienė.

Kraujo antplūdžiai – išpilantis karštis – dažniausias artėjančio klimakso simptomas. Išpylimai matomi apytiksliai 85 proc. klimakso atvejų ir yra viena dažniausių priežasčių kreiptis į gydytojus.

Paprastai tai – stiprėjantis karščio pojūtis viršutinėje kūno dalyje. Į antplūdžių veikimo zoną dažniausiai patenka veidas, kaklas, krūtinė. Tuo pačiu metu parausta oda arba atsiranda raudonų dėmių. Gali pakilti kūno temperatūra, truputį padažnėti pulsas. Daugeliu atvejų karščio jausmą lydi padidėjęs prakaitavimas. Šio reiškinio trukmė gali būti nuo kelių minučių iki pusvalandžio.

Komplimentas kaip vaistas

Kodėl atsiranda šie nemalonūs pojūčiai? Gydytoja aiškina, jog taip atsitinka todėl, kad ima silpti moters kiaušidžių veikla. „Genetiškai užkoduota, jog po tam tikro laiko kiaušidės ima senti, nevyksta ovuliacija, jos subrandina mažiau kiaušaląsčių. Dėl to organizme sumažėja moteriškų hormonų, kurie atsakingi ne tik už moters lytinį potraukį, bet ir už mūsų grožį. Moteriškų hormonų trūkumas ir sukelia visus minėtus nemalonius požymius“, – sakė ginekologė.

Vėlesnėje menopauzės stadijoje atsiranda širdies ir kraujagyslių veiklos sutrikimų, osteoporozė, nutukimas, šlapinimosi problemos. Vėlyviausioje klimakso apraiškų grupėje gali būti kaulų trapumas, įvairūs lūžiai. „Nereikėtų labai išsigąsti, nes šiuolaikinė medicina turi priemonių padėti klimakso kamuojamam organizmui. Tai pakaitinė hormonų terapija. Gydytojas ginekologas, įvertinęs kiekvienos pacientės būklę, gali skirti reikiamų hormoninių preparatų, kurie menopauzės požymius labai sumažina“, – patikino Ž.Kasilovskienė.

Kaip šiuo laikotarpiu savo moteriai gali pagelbėti vyras? „Visi žino, kad moterys myli ausimis. Todėl menopauzės laikotarpiu vyrui vertėtų dažniau sakyti, kad ji yra mylima, geidžiama, graži ir patraukli. Klimakteriniu periodu moteris dažnai būna nepatenkinta savo išvaizda, suirzusi, pavargusi. Šalia jos esantis vyras turėtų pasisemti kantrybės ir būti atlaidus bei dėmesingas savo moteriai. Laiku pasakytas geras žodis, komplimentas gali padaryti mažą stebuklą – juk moteriai to labai reikia. O ypač menopauzės metu“, – patarė gydytoja ginekologė.