Tėvui ir sūnui priklausę Lančiūnavos ir Stasynės rūmai privatizuoti, tačiau tvarkomas tik vienas pastatas, o kitas tebėra apleistas

Netoli Kėdainių, šalia automagistralės Via Baltica, stūkso du Lančiūnavos dvarai, kuriuos jungia liepų alėja.

Karalius Žygimantas Augustas už karinius nuopelnus šias žemes padovanojo italų kilmės dvarininkui Piotrui Kognovickiui. Jo sūnus vedė kaimynų dukrą ir taip sujungė dvi valdas. Iš lenkiško žodžio „liančenie“ (jungimas) ir kilo dvaro pavadinimas.

Stasyne vadinamame dvare šeimininkauja Kėdainių verslininkė, kuri tikisi čia įkurti jaukią poilsiavietę keliaujantiems automobiliais turistams. Tuo tarpu šalia esantys rūmai stūkso apleisti. Juos įsigijusius JAV piliečius išgąsdino akyla paveldosaugininkų priežiūra norint atlikti kad ir menkiausius statybos darbus.

Buvo pažangus ūkis

Lančiūnavos dvaras istoriniuose šaltiniuose minimas dar XVI amžiuje. Dvaro sodybos architektūrinis ansamblis sukurtas XIX a. Išliko rūmai, ūkiniai pastatai, bažnyčia. Architekto Tadeušo Rostvorovskio suprojektuoti neoklasicistiniai statiniai panašūs į Varšuvos Lazenkas. Centrinė jų dalis dviaukštė, o iš šonų prijungti fligeliai.

Lančiūnavos dvaras turėjo ne vieną šeimininką, tačiau XIX amžiuje jie vėl atiteko Kognovickių šeimai. Šalia Zigizmundo Kognovickio dvaro sau namus nusprendė pasistatyti jo sūnus Stanislovas. Abiejų rūmų kompleksus jie sujungė liepų alėja. Didikų valdose išdygo tvartai, kalvė, ledainė, malūnas, vietoje medinės koplyčios pastatyta mūrinė.

Kognovickiai vieni iš pirmųjų savo dvaruose įvedė daugialaukę sėjomainą, įkūrė specializuotus ūkius. Tėvo ir sūnaus dvarų žlugimas prasidėjo 1922 metais, kai atkūrusios valstybingumą Lietuvos valdžia nusprendė pradėti žemės reformą. Tada buvo sumažintos dvarininkų žemės, dalį jų nacionalizuojant ir išdalijant už laisvę kovojusiems savanoriams. Pelningai dirbęs dvaro ūkis po šių permainų nusmuko.

1928 m. Stanislovas Kognovickis pardavė Stasynę. Ten šalies valdžia įsteigė valsčiaus centrą ir mokyklą. Lančiūnavos miestelio dvare apsigyveno Stanislovo dukra Zofija Zabielienė.

Sovietmečiu Lančiūnavos rūmuose buvo įkurtas žemės ūkio technikumas ir eksperimentinio ūkio kontora. Stasynės rūmuose veikė aštuonmetė mokykla.

Rūmuose įsikurs kempingas

Stasynės dvaro teritorijoje radome būrį žmonių, kurie tvarkė tvenkinį ir didelio sodo veją. Kėdainiuose gyvenanti Dalia Stanislavičienė kartu su darbininkais pureno žemę. „Šioje didelėje vejoje įkursime kempingą, - apie savo planus pasakojo moteris. – Prie kelio statome senovinio stiliaus kavinę, kurios interjere vyraus dvarų kultūros elementai. Norime sukurti patrauklią poilsiavietę automobiliais keliaujantiems turistams“. Ji tiki, kad ši vieta jos verslui bus labai palanki. „Juk prie Panevėžio link einančio Via Baltica greitkelio nėra jokios poilsiui skirtos vietos, - aiškino ji. – Čia keliautojai galės pasistatyti palapines, sumūrysime degtų senovinių plytų krosnį, kur bus galima kepti kepsnius, šašlykus“.

D.Stanislavičienė tiksi, kad poilsiavietė ir kavinė bus įrengtos iki kitų metų pavasario. „Jei seksis verslas, pradėsime tvarkyti rūmus, - sakė verslininkė. - Jiems atnaujinti reikia kelių milijonų litų“.

Moteris sakė, kad ją seniai traukė antikvariniai daiktai, senoviniai pastatai. „Todėl uždirbusi pinigų iš Kėdainiuose auginamų agurkų nusprendžiau nusipirkti šį dvarą, - sakė D.Stanislavičienė. – Planų turiu daug, noriu paversti rūmus ir jo parką patrauklia vieta. Tikiu, kad žingsnis po žingsnio savo idėjas įgyvendinsiu“.

Pastatą nuniokojo ūkininkas

Šalia dvaro yra nedidelis statinys. Jame įrengtas butas, kuriame gyvena buvusi mokytoja 70 metų Danutė Eigofmanienė. Atkūrus nepriklausomybę dvaras po privatizacijos keleriems metams buvo išnuomotas ūkininkui. D. Eigofmanienė sakė, kad tada dvaras buvo labai nuniokotas. „Išpuvo grindys, daug ką sugraužė žiurkės“, - pasakojo moteris, prieš dvidešimt metų dirbusi dvare veikusioje mokykloje.

Dvarą įsigijusi D.Stanislavičienė sakė, kad ūkininkas pasibaigus nuomai iš durų išlupo spynas, išplėšė lentas. Rūmuose buvo laikomi grūdai ir trąšos.

Lančiūnavoje – kapų tyla

Šalia esančiame Lančiūnavos dvaro parke pasitiko mirtina tyla. Kolonomis papuoštų rūmų fasadas aptrupėjęs, apleisti ir šalia esantys statiniai. Rūmus prieš kelerius metus įsigijo buvusi diplomatė Sara Hospodar, bet vėliau moteris juos perleido savo artimiesiems. Savininkai mano esą kilę iš Žečpospolitos bajorų.

Kaimynystėje gyvenanti Liucija Ramanauskienė sakė, kad JAV gyvenantys šeimininkai čia atvažiuoja retai. „Jie įrengė priešgaisrinę signalizaciją, apdraudė turtą, kiek girdėjau, nori aptverti ir jiems priklausantį parką, tačiau daugiau jokių darbų nesiima“, - kalbėjo moteris.

Vilainių seniūnijos vyriausiasis specialistas Algimantas Lukošius sakė, kad savininkai iš pradžių ketino dvarą restauruoti ir įkurti jame viešbutį. „Jie tikėjosi čia greitai išvystyti verslą, tačiau jų entuziazmas atšalo, kai teko susidurti su biurokratiniais barjerais – norėdami įrengti lietaus nubėgimo latakus turėjo kiekvieną veiksmą derinti su kultūros paveldo departamento valdininkais“, - pasakojo A.Lukošius. Pasak jo, čia vakarais kartais renkasi vietinis jaunimas gerti alaus.

Seniūnijos specialistas abejoja, ar savininkai artimiausioje ateityje ryšis gaivinti buvusią didikų rezidenciją.