Net valdančiosios koalicijos atstovai nustemba, kai atsiranda skaičiai, apie kuriuos net nebuvo kalbėta. Pavyzdžiui, taip atsirado 36 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas. Tiesa, po kurio laiko jo atsisakoma, bet verslui siūloma džiaugtis, nes galėjo būti dar blogiau.

Verslo organizacijos ragina valdžią stabdyti arba bent jau atidėti reformos priėmimą. Pasak jų, sparčiai auganti šalies ekonomika ims lėtėti – nebekils atlyginimai, sustos investicijos, talentai paliks šalį, dalis bankrutuos. Nauja reforma jau vertinama kaip keršto akcija verslui. Keršto, tik neaišku, už ką?

„Mūsų akimis labai sudėtinga spręsti apie ateitį. Ir čia staiga priėmus šią reformą, jeigu ji bus priimta ir būtent tokioje apimtyje, kokia yra pateikta, tai mes šiais metais kažko labai drastiško nepamatysime. Vis tiek žmonės, kurie jau yra sumokėję avansinį pelno mokestį, faktas, kad jie išsiims tuos pinigus, jie neinvestuos, nes galbūt buvo kaupę, aš kalbu apie pramonininkus. Lietuvoje yra mokamas avansinis pelno mokestis, ne kaip Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje. Tad tie, kas sumokėjo pelno mokestį, aš manau, kad dauguma jų išsiims pinigus ir neinvestuos Lietuvoje. Vadinasi, po dvejų, trejų, ketverių metų mes neturėsime darbo vietų, kurios galbūt galėjo vystytis, plėstis ir buvo suplanuotos“, – aiškino Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovas Vidmantas Janulevičius.

Vidmantas Janulevičius. S. Lisausko / BNS nuotr.

Kalbėdamas apie mokesčių surinkimą, V. Janulevičius teigė, kad šioje vietoje „gali būti ir suaktyvėjimas“.

„Čia iš karto gal net pagerės mokesčių surinkimas, nes jie visi norės susimokėti likusią 15 proc. dalį, tol, kol dar nėra 20, 25, 32 proc. Vėlgi šitoje vietoje, manau, gali būti ir suaktyvėjimas. Po kelių metų, kai baigsis Europos Sąjungos pinigai ir kai mums didžiausias pavojus (tikėkimes, kad ne) ir kils dėl geopolitikos, nekokios kaimynystės, gali būti, kad tuo metu mes tų pinigų neturėsime. Ir, pavyzdžiui, gynybos sektoriui reikalingų lėšų mes gali būti, kad ir nesurinksime“, – sakė jis ir pabrėžė, kad tai pasimatys ne per pirmus, o per antrus, trečius ar ketvirtus metus.

Anot V. Janulevičiaus, pastaruosius šešerius metus ekonomika šalyje rekordiškai augo.

Prabangos prekių padėtis rinkoje labai stipriai komplikuosis.

„Mūsų noras – 100 mlrd. BVP. Tą kalbame jau dvejus metus. Aš abejoju, kad po šitos reformos mes galime kalbėti apie tą 100 mlrd. Tai būtų tokiomis sąlygomis, jei būtume palikę taip, kaip yra. Šiandien pasakymą, kad mes tikrai pasieksime 100 mlrd., verslas atsiima ir tokių dalykų mes net neplanuojame, nes yra labai paprastos priežastys – avansinis pelno mokėjimas, ateities nežinomybė, nežinomybė dėl JAV“, – aiškino Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovas.

Vilniaus universiteto ekonomistas Algirdas Bartkus pateikė Latvijos pavyzdį. 2025 m. čia įvestas naujas pajamų mokesčio tarifas. Anksčiau jis buvo 20, 23, 31 proc., dabar – 25,5, 33 proc.

„Latvijoje atsitiko praktiškai vadovėlinis atvejis. 2025 m. pirmą ketvirtį, lyginant su 2024 m. pirmu ketvirčiu, mažmeninės prekybos, išskyrus motorines transporto priemones, apyvarta fizinėmis apimtimis smunka 0,5 proc. O jeigu mes lygintume su 2024 m. ketvirtu ketvirčiu – 1,2 proc. nuosmukis“, – naujausiais duomenimis dalijosi A. Bartkus.

Nedarbas kaimyninėje šalyje, lyginant su praeitų metų pirmais keturiais mėnesiais, irgi didėjo, teigė ekonomistas. Egzistuojant didesniems gyventojų pajamų mokesčiams, Latvijoje yra 10 tūkst. mažiau darbo vietų.

„Tai nebus padiktuota vien gyventojų pajamų mokesčio. Latvijoje yra labai komplikuota ekonominė padėtis. Bet šitoje vietoje gali įtarti, kad taip, kaip pas mus yra mažmeninės prekybos apyvarta, čia jau tiesiogiai vartotojų pajamos yra vedantis veiksnys.

Labiausiai visada nukenčia tas, kas gamina ne pirmo būtinumo prekes. Jeigu tu gamini tokias prekes, tai vartotojas jas vartos vėliausiai. Pavyzdžiui, restoranai yra tai, ko visada galime atsisakyti. Tad prabangos prekių padėtis rinkoje labai stipriai komplikuosis“, – aiškino A. Bartkus.

Algirdas Bartkus. V. Kopūsto / BNS nuotr.

Kaip teigė Seimo Ekonomikos komiteto narė, demokratė Jekaterina Rojaka, noras nemokėti mokesčių yra labai žmogiškas.

„Kitą vertus, visi nori turėti ir saugumą, ir labai kokybiškas paslaugas. Šiuo atveju yra priešprieša tarp šitų dviejų dalykų. Balanso paieška tikriausiai ir yra išeitis“, – kalbėjo J. Rojaka.

Seimo narė priminė ir Estijos pavyzdį.

„Labai dažnai yra kalbama, kad Estijos ekonomika pradėjo ristis žemyn dėl to, kad buvo padidinti mokesčiai. Buvo atlikta išsami analizė Estijoje ir nenustatoma būtent to priežastinio ryšio, nes Estijos ekonomika pradėjo blogėti dar iki mokesčių įvedimo. Ir Finansų ministerija, ir finansų ministras jau po šios analizės atlikimo gali drąsiai teigti, kad mokestinės sistemos pakeitimas į naudą buvo visai ekonomikai. Ekonomika pradėjo balansuoti ir dabar tiesiasi“, – teigė J. Rojaka.

Jekaterina Rojaka. P. Peleckio / BNS nuotr.

Anot jos, ekonominis augimas ir nesubalansuotas biudžetas yra labai didelė yda.

„Mes kalbame apie ekonomikos augimą, kas irgi yra tiesa, bet ar jis buvo pakankamai subalansuotas regioniniu požiūriu? Žmonės, kurie per pastaruosius kelerius metus gali sau leisti normaliai maitintis – kas antrą dieną pirkti mėsos ar žuvies, panašių produktų –, sudaro 40 proc. Lietuvos apart sostinės“, – sakė Seimo narė.

Visas „Žinių radijo“ reportažas – vaizdo įraše: