Vilniaus rajono ir Birštono savivaldybių šiemet neslegia jokios skolos. Kauno biudžeto skyles kamšantis savivaldybės Finansų skyriaus vedėjas Algimantas Laucius įsitikinęs, kad be skolų galima gyventi tik nieko neveikiant.

Be skolų – neįmanoma

"Per pirmą šių metų pusmetį biudžetą įvykdėme 89,5 proc. Palyginti su pernai metų tuo pačiu laikotarpiu, sekasi sunkiau", – neslėpė A.Laucius.

Šiemet sunkiausi buvo sausio ir gegužės mėnesiais. Metų pradžioje miesto biudžete atsivėrė 17 mln. litų skylė, nes tiek planuotų pajamų negauta. Gegužę surinkta 11 mln. litų mažiau, nei planuota. Šiek tiek geriau sekėsi vasarį, kai nekilnojamojo turto mokestis gerokai papildė savivaldybės kišenę, tačiau tai nepadėjo užkamšyti visų skylių. Sudėliojus pirmojo šių metų pusmečio rezultatus paaiškėjo, kad miesto piniginėje trūksta 44,1 mln. litų.

Miesto pečius slegia ir nemažos skolos. Finansinėms institucijoms savivaldybė skolinga 199 mln. litų. Dar apie 20 mln. litų trūksta kreditoriniams įsiskolinimams padengti.

Priminus, kad dvi šalies savivaldybės šiemet dirba be skolų, A.Laucius tik šyptelėjo. "Nesuprantu, kaip galima dirbti be skolų. Nebent nieko neveiktum", – stebėjosi Finansų skyriaus vedėjas.

Jo manymu, palyginti su Vilniaus skolomis, kurių dydis prilygsta kone visam Kauno biudžetui, mūsų miesto situacija yra geresnė. Pasak A.Lauciaus, nuo metų pradžios įsiskolinimų našta Kaunui sumažėjo 4,5 mln. litų. Vis dėlto Kauno savivaldybė minima tarp daugiausia pasiskolinusiųjų greta Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio.

Reikia racionalios rankos

"Labiausiai lėšų stygių pajutome dėl to, kad pasikeitė sumos, kurios įkrenta į biudžetą iš gyventojų pajamų mokesčio", – kaip svarbiausią priežastį, dėl ko nesurenkamas planuotas biudžetas, įvardijo A.Laucius.

Anot jo, šiemet savivaldybei tenka 61 proc. kauniečių sumokėtų gyventojų pajamų mokesčio. Pernai į biudžetą įkrisdavo 73 proc. nuo gyventojų pajamų mokesčio. Neabejotinai įtakos turi ir emigracija, nes mieste vis mažėja gyventojų.

Liūto dalis iš miesto kišenės tenka švietimo sričiai, tačiau A.Laucius neabejoja, kad šias lėšas būtų galima panaudoti racionaliau.

"Opi problema – neracionalus mokyklų tinklas, kurį delsiama pertvarkyti", – užsiminė Finansų skyriaus vedėjas. Nors mokinių mieste mažėja jau ne pirmi metai, miesto valdžia kol kas tik patyliukais užsimena apie būtinybę uždaryti kelias mokyklas.

Kam nors klius mažiau

"Rudenį visada geriau sekasi surinkti pajamas į biudžetą, bet jį vis tiek neišvengiamai teks peržiūrėti", – prognozuoja A.Laucius.

Šiemet miesto taryba biudžetą perskaičiavo jau du kartus, tačiau Finansų skyriaus vedėjo teigimu, pakeitimai buvo nereikšmingi. Kai biudžete žioji skylė, perskirstant lėšas kai kam teks pasitenkinti mažesne suma. Tačiau A.Laucius kol kas nenorėjo įvardyti, ką konkrečiai palies miesto iždo apkarpymai.

Spėjama, kad pirmiausia teks pasispausti tuštėjančioms švietimo įstaigoms. Teks pasukti galvas ir tiems, kas rūpinasi miesto ūkio reikalais. "Jeigu galėtume skirti daugiau pinigų, miestas būtų gražesnis, tačiau situacija yra tokia, kokia yra", – atsiduso A.Laucius.

Valdininko teigimu, užsuktas ir kitų metų miesto biudžeto formavimo mechanizmas – dėliojami poreikiai, svarstoma apie pajamas. Rimtesnis darbas prasidės rudenį.

"Stebuklų negalima tikėtis. Didelio augimo dar nebus – teks palaukti", – įžvelgia A.Laucius. Jis vis dėlto nelinkęs švaistytis pesimistinėmis prognozėmis ir viliasi, kad tokių blogų metų, kokie buvo 2009-ieji, jau nebus. Formuojant 2009 m. miesto biudžetą buvo užsimota gana plačiai, tačiau sunkmetis padarė savo – kišenė liko su 102,5 mln. litų skylė.

Privatizavimo fondas pilnėja

Šiemet taryba yra patvirtinusi 8,05 mln. litų dydžio Privatizavimo fondą, į kurį įplaukia lėšos už privatizuotus objektus.

Šiemet į Privatizavimo fondą surinkta 6,17 mln. litų. Finansų skyriaus vedėjas džiaugiasi tokiu rezultatu.

Planuota, kad į fondą įkris 6 mln. litų už bendrovės "Stoties turgus" akcijas, tačiau jų privatizavimas stringa ne vienus metus.

Dar neaišku, kaip pasisuks butų ūkio įmonių privatizavimas, iš kurio tikėtasi nemenkų pajamų. Procesą teko sustabdyti dėl potencialių pirkėjų pretenzijų.

2011 m. Kauno biudžetas

731 mln. litų – tokį 2011 m. biudžetą (be paskolų) patvirtino praėjusios kadencijos miesto taryba.

822 mln. litų – toks šių metų miesto biudžetas su paskolomis.

Finansų skyriaus inf.