Pirmas žingsnis – pokalbis
Savižudybių prevencijos srityje dirbantys specialistai sako, kad pirmasis žingsnis skatinant asmenį, galvojantį apie savižudybę, gyventi, yra pokalbis apie jo išgyvenamus jausmus. „Tokį pokalbį paprasčiausiai galima pradėti klausimu: „Kaip tu jautiesi?“ – patarė Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro savižudybių prevencijos koordinatorė Aistė Ramaškevičė.
Toks paprastas klausimas apie savižudybę galvojančiam žmogui gali tapti raktu į atvirą pokalbį, pasidalijant apie savo jausmus, išgyvenimus, patiriamą psichologinę krizę.
Statistika rodo, kad apie 80 proc. nusižudžiusių asmenų vienaip ar kitaip yra užsiminę apie savižudybę – arba žodžiais, arba elgesiu. Tad specialistai primena, kad labai svarbu rimtai vertinti tokius ženklus.
Artėjant Pasaulinei savižudybių prevencijos dienai, kuri minima rugsėjo 10-ąją, Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras ragina nebijoti pradėti pokalbį.
Data: Pasaulinę savižudybių prevencijos dieną organizuojami renginiai ragina pastebėti kito žmogaus problemas ir patiriamą psichologinę krizę, siūlo pagalbą ir sprendimus tiek krizę patiriantiems žmonėms, tiek jų artimiesiems. Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro nuotr.
„Atviras pokalbis gali suteikti žmogui reikiamos pagalbos ir skatinti keisti savo sprendimą, taip užkertant kelią savižudybei. Tai neskatina žmogaus nusižudyti, o suteikia galimybę bendrauti, išsikalbėti, ieškoti sprendimų iš krizinės situacijos“, – sakė Visuomenės sveikatos biuro savižudybių prevencijos koordinatorė.
Pokalbis su išklausančiu artimu žmogumi gali būti pirmas žingsnis psichologinei pagalbai gauti ar padėti keisti požiūrį, mintis ir įsitikinimus sprendimų link.
Anot jos, Visuomenės sveikatos biuras, organizuodamas nuolatines veiklas Kauno miesto gyventojams, nori atkreipti dėmesį, kad savižudybių tema sukelia įvairių jausmų. „Dažnai vienas iš jų – baimė, todėl norime padrąsinti Kauno bendruomenę pastebėti, neužsimerkti ir pradėti pokalbį su artimuoju, draugu, bendradarbiu ir, esant galimybei, pasiūlyti, kur gali kreiptis pagalbos“, – aiškino A. Ramaškevičė.
Sprendimas visada yra
Higienos instituto duomenimis, 2023 m. Kauno mieste užfiksuotas žemiausias savižudybių skaičius per pastarąjį dešimtmetį – 43 žmonės, iš kurių didesnė dalis vyrų. „Mažesnis savižudybių skaičius rodo galimai teigiamą tendenciją, tačiau net ir viena savižudybė yra per daug“, – pastebėjo Visuomenės sveikatos biuro direktorė Gerda Kuzmarskienė.
Rūpestis: kiekviena įvykusi savižudybė paveikia šalia esančius žmones ir primena, kad tai opi visos mūsų visuomenės problema. Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro nuotr.
Jos teigimu, atlikti tyrimai rodo, kad vieno žmogaus savižudybė gali tiesiogiai paveikti nuo šešių iki dešimties žmonių – tėvus, vaikus, sutuoktinius, artimus draugus, giminaičius, kolegas – jie patiria stiprų sielvartą. 2018 m. Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo atliktas tyrimas, kuris atskleidė, kad savižudybė gali paveikti iki 135 žmonių, pažinojusių nusižudžiusį asmenį.
„Todėl labai svarbu drąsinti žmones kalbėtis. Kiekviena įvykusi savižudybė, paveikdama mus supančius žmones, primena, kad tai ne vieno ar kelių žmonių, o visos mūsų visuomenės problema“, – pastebėjo pašnekovė ir priminė, kad nuo 2017 m. įgyvendinamo Kauno miesto savižudybių prevencijos modelio tikslas – užtikrinti paslaugų prieinamumą psichologinės krizės metu kiekvienam Kauno miesto gyventojui.
Svarbu: atviras pokalbis gali suteikti žmogui reikiamos pagalbos ir skatinti keisti savo sprendimą, taip užkertant kelią savižudybei. Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro nuotr.
„Įveikus krizę, išauga žmogaus atsparumas, tad, susidūrus su kitais sunkumais, juos įveikti darosi lengviau. Sprendimas visada yra. Leisk tau padėti“, – drąsino Kauno miesto visuomenės sveikatos biuro specialistai ir kvietė asmenis, esančius psichologinėje krizėje, ir jų artimuosius kreiptis bei registruotis siūlomoms individualioms ir grupinėms paslaugoms gauti: https://kaunovsb.lt/savizudybiu-prevencijos-modelis/.
Taip pat daugiau informacijos, kur kreiptis Kaune ir kitose savivaldybėse, rasite: https://tuesi.lt/.
Šia informacija taip pat naudinga pasidalyti su tais, kuriems ji gali būti aktuali.
Rugsėjo 10-osios renginiai:
12 val. Nepriklausomybės aikštėje, šalia Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios, šokio trupės „Nuepiko“ nariai spektaklio „Pakankamas atstumas“ metu žiūrovus kvies į savirefleksijos erdvę, nepiršdami atsakymų ir keldami klausimą: „Kaip didžiulio socialinio triukšmo laike išlaikyti mus ir mūsų santykius kuriantį, auginantį, o ne griaunantį atstumą?“ Esant nepalankiam orui šokio spektaklį kviečiame žiūrėti „Romuvos“ kino centre.
18 val. kauniečiai kviečiami į kino centrą „Romuva“ peržiūrėti filmą „Žmonės, kuriuos pažįstam“. Tomo Smulkio režisuotoje dramoje, sukurdamos žmogiškosios patirties mozaiką, susipina skirtingos istorijos. Tai refleksyvus ir nuotaikingas žmonių bendravimą lemiančių ryšių ir atsiskyrimų tyrinėjimas, į kurį įtraukiamas ir žiūrovas.
19.30 val. „Palaikantys dialogai“ pokalbis po filmo peržiūros, kuriame įžvalgomis apie tai, kas gali padėti drąsiau kalbėtis, pasidalins Vaikų linijos psichologė, „Žvelk giliau“ psichikos sveikatos ambasadorė, atvejo vadybininkė (dirbanti su asmeninis, kurių artimieji bandė nusižudyti ar nusižudė) ir kiti. Pokalbio dalyviai atsakys į kauniečiams kylančius klausimus. Į filmo peržiūrą ir „Palaikantys dialogai“ pokalbį būtina išankstinė registracija internetu: https://forms.gle/dUAzCHF8cmjVoEceA.
Visi renginiai nemokami, daugiau informacijos rasite: https://bit.ly/palaikantysdialogai.
„Auros“ spektaklis, skirtas Pasaulinei savižudybių prevencijos dienai. Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro nuotr.
Taip pat nuo rugsėjo numatomi mokymai specialistams (psichologams, atvejo vadybininkams, socialiniams darbuotojams, sveikatos priežiūros darbuotojams) ir įvairių įstaigų darbuotojams. Savižudybių prevencijos mokymuose dalyviai mokysis atpažinti savižudybės ženklus ir suteikti emocinę paramą asmenims, kuriems kyla minčių apie savižudybę, ir jų artimiesiems. Taip pat bus tęsiami supervizijų susitikimai tiesiogiai dirbantiems su savižudybės krizę patiriančiais asmenimis. Norėdami gauti daugiau informacijos susisiekite su savižudybių prevencijos koordinatore Aiste Ramaškeviče: [email protected].
Skubi pagalba |
112 |
Pagalba galvojantiems apie savižudybę arba ieškantiems pagalbos artimajam Svetainėje pateikiama informacija yra trumpa, atsižvelgiant į konkrečius kiekvienos tikslinės grupės poreikius |
|
Pagalba ir aktuali informacija nusižudžiusiųjų artimiesiems Nemokamos savitarpio pagalbos grupės įvairiuose miestuose |
|
Patikima informacija apie emocinę sveikatą ir psichologinę pagalbą |
|
Psichologinių krizių pagalbos centras Psichologinių krizių valdymo paslaugos teikiamos asmenų grupėms įvykus kriziniam įvykiui, kai ūmiai pasireiškia psichologinė krizė |
1815 (I–V 9–19 val., VI 9–15 val.) https://www.hi.lt/psichologiniu-kriziu-pagalbos-centras-tel-1815/
|
Krizių įveikimo centras (individualios psichologo konsultacijos gyvai, per „Skype“ ar „Messenger“) Mūsų savanoriai psichologai, psichoterapeutai šešias dienas per savaitę budėdami teikia skubią psichologinę pagalbą sudėtingas gyvenimo situacijas išgyvenantiems žmonėms |
8 640 51 555 Antakalnio g. 97-47, Vilnius (I–V 16–20 val., VI 12–16 val., švenčių dienomis ir sekmadieniais nedirba) |
Asmens sveikatos priežiūros specialistams ir sveikatos mokslų studentams prieinamos nemokamos, konfidencialios ir operatyvios emocinės ir psichologinės pagalbos tinklas |
8 606 07 205 Susidūrus su registracijos anketos gedimais
|
„Jaunimo linija“ |
8 800 28 888 (visą parą kasdien) Pokalbiai internetu |
„Vaikų linija“ |
116 111 (I–VII 11–23 val.) Pokalbiai internetu |
Linija „Doverija“ |
8 800 77 277 I–VII (kasdien) 16–19 val.
|
„Vilties linija“ |
116 123 (visą parą kasdien) Pokalbiai internetu |
Pagalbos moterims linija |
8 800 66 366 (visą parą kasdien) Atsako per 24 val. |
„Mamos linija“ Mamoms, kurios ieško emocinės pagalbos anonimiškai |
Telefonas laikinai nepasiekiamas, į laiškus atsakoma (I-IV 10–20 val. V iki 18 val.) |
Ankstukų pagalbos linija Nemokama psichologinė pagalba |
8 612 03 800 (I–VII 00.00–24 val.) |
„Vyrų linija“ |
8 670 00 027 (I–V 10–14 val.) Rašyti laišką |
Pagalbos vyrams linija „Nelik vienas“ |
8 604 11 119 (I–VII,18–22 val.) Atsako per 72 val. |
„Tėvų linija“ Emocinė parama tėvams, pagalbą teikia psichologai |
8 800 90 012 (I–V 9–13 val. ir 17–21 val.) Konsultacija suteikiama per 7 darbo dienas |
„Sidabrinė linija“ Prireikus pagalbos, jaučiant poreikį būti išklausytam ar tiesiog norint susirasti bendramintį nuolatiniam bendravimui telefonu, nedvejodami skambinkite nemokamu telefonu. |
8 800 80 020 (I–V 8–22 val., VI–VII 11–19 val.) |
Skambučiai šiais numeriais yra nemokami. Skubi psichologinė ar psichinė pagalba psichikos sveikatos centre visada suteikiama be eilės.
Nuorodos: https://www.kaunovsb.lt, „Facebook“ paskyra: facebook.com/Kauno.sveikatos.biuras/, „Instagram“ paskyra: instagram.com/kaunovsb/.
(be temos)