Mokyklinių vadovėlių kainos piktina tėvus, ketinančius pirkti mokymo priemonių savo atžaloms. Daugelis mokyklų vadovėlius auklėtiniams duoda nemokamai, tačiau dalį jų vis dėlto tenka pirkti.

Sunkiai įkandamos kainos

Didžiąją dalį vadovėlių moksleiviai gauna per pirmąsias pamokas. Tačiau kai kuriuos tenka nusipirkti knygynuose. Dažniausiai su papildomomis išlaidomis susiduria moksleiviai, norintys įsigyti daugiau literatūros arba kai kurias knygas turėti ir mokykloje, ir namuose.

Mokyklinio amžiaus sūnų auginantis Viktoras Tombakas nustebo sužinojęs, kad vadovėlio "Fizika 7" antra dalis kainuoja 44,23 lito.

"Turiu leidėjo patirties, todėl žinau, kad tokio leidinuko gamybos kaina vargiai galėtų viršyti vieną litą. Na, tebūnie 2 litus. Nesuprantu, kodėl knyga kainuoja 44 litus", – stebėjosi V.Tombakas.

Geriau nei energetika

Labai tikėtina, kad 15 tūkst. egzampliorių tiražu išleistas vadovėlis knygynuose neužsiguli.

"Tai – ne žurnalas, ir ne Juozo Erlicko veikalas. Jo likučių nebūna. Kiek atspausdina, tiek parduoda ir dar pritrūksta. Padauginę 44 litus iš 15 tūkst. gauname 660 tūkst. litų", – skaičiuoja V.Tombakas.

Jis spėja, kad pusė sumos atitenka knygas parduodančiam knygynui. Vadinasi, lieka 330 tūkst. litų. Dar reikia atsiskaityti su spaustuve. Tarkime, už vadovėlį – po 2 litus. Lieka 300 tūkst. litų.

"Jeigu su autoriais atsiskaitytume karališkai, sumokėtume jiems po 10 tūkst. litų. Jurga Ivanauskaitė apie tokius honorarus nė nesvajojo. Bet vadovėlių autoriai – ne Jurga, jie verti daugiau. Netgi jeigu jiems sumokame po 15 tūkst., lieka 270 tūkst. litų, – kalbėjo V.Tombakas. – Bet juk tai – tik vieno vadovėlio vienai klasei viena dalis. Padauginkime iš dalių skaičiaus. Padauginkime iš dalykų skaičiaus. Padauginkime iš klasių skaičiaus ir gausime sumą, prieš kurią nublanksta šilumininkų pelnai."

Perka studijuojantieji kalbas

Kauno miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas Antanas Bagdonas stebisi, kodėl mokslinės literatūros kainos pastaraisiais metais sparčiai didėja.

"Be 100 litų vargiai nusipirksi mokslinę knygą. Ar gali būti, kad kainas sukelia knygynai, leidyklos ir autoriai, imantys solidžius honorarus?" – svarstė A.Bagdonas.

Jis pastebi, kad išlaidų neretai patiria vyresniųjų klasių moksleiviai, ypač studijuojantieji užsienio kalbas.

"Kai kurie mokytojai dirba ne pagal standartinę programą, pasiūlo moksleiviams įsigyti papildomos literatūros, pavyzdžiui "Oxford" leidimo knygų, – atkreipia dėmesį A.Bagdonas. – Jeigu moksleiviai pritaria ir mokyklos direktorius leidžia, tuomet vaikai savo lėšomis perka knygas."

A.Bagdonas pastebi, kad vadovėlius tenka pirkti ir tiems moksleiviams, kurie bibliotekos duotas knygas pameta. Kai kurie mokytojai greta privalomos literatūros pateikia ir papildomos. Paprastai tai būna naujesnio leidimo, mažesnio tiražo knygos, kurių bibliotekose tebūna po kelias.

Kainos išaugo keleriopai

Kauno Simono Daukanto vidurinės mokyklos direktorė Zita Dominaitienė sako, kad dalį knygų mokykla perka iš įstaigai skirtų 2 proc. lėšų. Paprastai dalį savo pajamų mokyklai aukoja moksleivių tėvai.

"Šiuo metu mums jokių vadovėlių netrūksta, o jeigu kokį vadovėlį moksleiviai ir pameta, tragedijos nedarome ir atpirkti nereikalaujame. Jeigu tai būtų tendencija, gal situaciją vertintume kitaip", – kalbėjo Z.Dominaitienė.

Mokyklos direktorę stebina didelės vadovėlių kainos. Ji pamena, kad prieš kelis dešimtmečius mokomoji literatūra buvo gerokai pigesnė.

"Įsigyti knygą nebuvo problemos, dabar tiksliai kainų neprisiminsiu, bet jeigu pasižiūrėtume ant sovietmečiu leistų knygų nugarėlių, pamatytume, kad vadovėliai kainavo po kelis ar keliolika rublių", – lygino Z.Dominaitienė.

Kauno Tado Ivanausko vidurinės mokyklos direktorius Sigitas Alubauskas sako, kad visus vadovėlius moksleiviams duoda mokykla. Tiesa, juos tenka neštis į pamokas, nes turėti vieną namuose, o kitą mokykloje, nėra galimybių.

"Tai būtų didžiulė prabanga, manau, kad moksleiviai gali atsinešti knygas. Kasdien būna 30 minučių ilgoji pertrauka, per kurią galima pareiti namo", – patarė S.Alubauskas.

Komentaras

Asta Verkienė

Leidyklos "Šviesa" direktorė

Vadovėlių kainos daugeliui atrodo per didelės. Mane pačią jos stebino, kai dar nedirbau leidykloje ir auginau mokyklinio amžiaus vaikus. Tačiau dabar suprantu, kodėl už knygas reikia mokėti daug. Vadovėlį parašyti trunka maždaug trejus metus. Jį reikia suredaguoti, dirba maketuotojai, kalbos redaktoriai. Prieš leidžiant vadovėlį dar kartą patikrinami testai, užduotys, istoriniai faktai. Visuomenė turėtų ne domėtis leidyklų pelnu, bet suprasti, kad vadovėlis – ne vien popierius. Kiekvienas uždavinys yra rimtas autorinis darbas. Kai kurie mokytojai nusiperka vieną uždavinyną ir kopijuoja užduotis moksleiviams. Juk tai – plagijavimas, neteisėta veikla, dėl kurios nukenčia autoriai ir iliustruotojai. Vadovėlius dažniausiai perka mokyklos iš mokinio krepšelio lėšų. Joms taikoma kitokia kainodara nei knygynams. Didžiausią kainos dalį sudaro autorinės teisės.