Stipruolės Lulu fenomenas

Karštą besibaigiančios 1883 metų vasaros vakarą Sedertauno miesto (JAV) magistratūros salė buvo sausakimša: scenoje turėjo pasirodyti nepaprasta mergaitė, apie kurios neįtikėtiną jėgą plačiai sklido kalbos ne tik mieste, bet ir tolimose apylinkėse. Tą vakarą ir prasidėjo tai, kas greitai buvo pavadinta „Džordžijos valstijos stebuklu“.

Nuo ko viskas prasidėjo

Vieną naktį virš Sedertauno susikaupė tiršti debesys ir prasidėjo smarki audra. Miesto šventiko dukra Lulu ir jos pusseserė niekaip negalėjo užmigti. Mergaites gąsdino grėsmingai besitrankanti perkūnija, be perstojo besiraitantys žaibai. Staiga jos išgirdo kažkokį naują garsą - tarytum kažkokį stiprų pliaukštelėjimą. Jis sklido iš po Lulu lovos. Apžiūrėjusios kambarį ir nesuvokusios, kas tai galėjo būti, mergaitės pakvietė suaugusiuosius. Šie viską taip nuodugniai patikrino, kad net sienas išbarškino. Ir nieko! Visi nusprendė, kad tai buvo perkūnijos garsas, ir nusiramino. Tačiau kitą naktį Lulu lova jau drebėjo ir griaudėjo. Šventikas Čerstas pakvietė kaimynus. Visi aptarinėjo, kas tai galėtų būti. Buvo panašu, jog kažkas sumanė piktai papokštauti. Bet tai dar buvo niekis, palyginti su tuo, kas vyko toliau.

Po poros dienų pas Čerstus atvyko giminaitė. Lulu pastatė viešniai kėdę. Vos tik ši prisėdo, kėdė pradėjo suktis vilkeliu ir trenkė moterį į sieną! Iš karto keletas žmonių čiupo kėdę, tačiau tą pačią akimirką atsidūrė ant grindų tarp sulaužytų daiktų. Išsigandusi Lulu verkdama išbėgo iš namų.

Smalsuolių apgultis

Suprantama, jog apie tai, kas vyksta šventiko namuose, greitai sužinojo visas miestas. Panūdę stebuklus pamatyti savo akimis, miestelėnai apgulė Čerstų namus. Dievobaimingi tėvai ilgai priešinosi tokiam viešumui, tačiau supratę, jog žmonių smalsumui galo nebus, pagaliau sutiko, kad Lulu visiems pademonstruotų savo nežinia kaip įgytą neįtikėtiną jėgą municipaliteto salėje.

Ir štai į salės, kurioje sėdėjo visa Sedertauno valdžia ir grūdosi miestelėnai, sceną išėjo smulkutė mergaičiukė - keturiolikmetė Lulu Čerst. Tuoj užlipo ir pirmasis savanoris - stambus stipruolis. Įsitvėręs abiem rankomis, jis tvirtai spaudė prie krūtinės sulenktą skėtį. Tačiau užteko Lulu dešinės rankos delną uždėti ant skėčio, ir stipruolį kažkokia jėga pradėjo mėtyti po sceną. Tai tęsėsi apie minutę, paskui jis buvo nusviestas... į publiką! O Lulu, gaudydama orą, susmuko scenoje. Žiūrovai neteko žado. Nespėjus jiems atsipeikėti, buvo pateiktas antras numeris: trys garbingi svečiai paėmė storą lazdą ir, tvirtai įsikibę rankomis, prispaudė ją prie krūtinių. Šį kartą Lulu palietė lazdą kairiąja ranka, ir rezultato ilgai laukti neteko: visi solidūs džentelmenai nuskrido į viršų aukštyn kojomis. Šį kartą salė sugriaudėjo nuo juoko.

Paskui dar apie valandą mergaitė „atlikinėjo“ panašius numerius. Publikos susižavėjimą bei nuostabą sunku buvo apsakyti!

Antras šokas - Atlantai

Veltui Lulu tėvai vylėsi, kad dabar, kai mergaitė jau viešai pademonstravo savo galias, jų namus žmonės paliks ramybėje. Viskas išėjo priešingai: kilo tikras sąmyšis. Žmonės jau įsakmiai reikalavo pakartoti seansus. Netrukus ėmė plaukti kvietimai iš kitų valstijų. Lulu Čerst pradėjo didžiulio pasisekimo sulaukusias savo dvejų metų gastroles po didžiausius miestus. Pirmiausiai programa buvo parodyta Atlantoje.

Pasirodydama didžiulėje Operos teatro salėje, Lulu jau kiek praplėtė Sedertaune rodytą programą: scenoje pastatė paprastą kėdę, o ant jos vienas ant kito susėdo trys vyrai. Lulu delnu palietė kėdės atkaltę, paskui pradėjo kelti rankas aukštyn. Apstulbusios publikos akyse vyrai su kėde taip pat pakibo ore. Apie porą minučių palaikiusi juos šitaip kabančius, salei skambant nuo plojimų ir šūksnių, Lulu juos nuleido. Šį triuką su didžiausiu pasisekimu Lulu kartodavo ir kitur.

Mokslo vyrai - įtariausi

Po Atlantos vyko pasirodymas medicinos koledže Čarlstone (Pietų Karolina). Skeptiškesnę auditoriją Lulu sunku buvo įsivaizduoti! Ryškiausiai apšviestas kiekvienas scenos ir užkulisių kampelis, visur pristatyta stebėtojų... Žodžiu, buvo pasirengta galų gale išaiškinti tuos „mergiotės triukus“. Tačiau koks didžiulis buvo mokslininkų ryžtas „demaskuoti“, tokia buvo ir jų nuostaba bei nusivylimas: „mergiotė“ niekam neprieštaraudama toliau stulbino publiką, o jokių triukų taip niekas ir nepastebėjo! „Tai tiesiog nepaaiškinama! Stebuklas!“ - kalbėjo tyrinėtojai.

Po Čarlstono Lulu gastroliavo daugelyje miestų. Paskui atėjo eilė Vašingtonui. Čia, žinoma, pirmiausia vėl buvo mokslininkų peržiūra. Lulu nepareiškė jokių prieštaravimų. Ją tyrinėjo 20 žymiausių šalies mokslininkų: uždavinėjo daugybę įvairiausių klausimų, matavo ūgį, svėrė, tyrė kraują. Tačiau paslapties taip niekas ir nesuprato. O Lulu kūrė vis naujus stulbinančius numerius. Vašingtono žiūrovams ji pateikė tokį numerį: scenoje ant tiltelio buvo pastatytos svarstyklės ir kėdė, ant kurios atsisėdo 200 svarų vyras. Lulu atsistojo ant svarstyklių, pasilenkė ir pakėlė į viršų vyrą su visa kėde. Tačiau įvyko ir dar vienas neįtikėtinas dalykas: užuot rodžiusios bendrą jų abiejų svorį, svarstyklės rodė... 200 svarų - tik vyriškio svorį! Tuoj pulta tikrinti svarstykles. Bet jos buvo tvarkingos, tikslios.

Ilgiausiai Lulu Čerst su gastrolėmis užtruko Niujorke. Net penkias savaites smulkutė panelė skynė pergales prieš žymiausius miesto stipruolių klubo narius, o jos vardas reklamose puošė didžiausių miesto spaudos leidinių puslapius.

Kreivi žvilgsniai

Po Niujorko dar buvo aplankyta daug miestų. Tačiau kuo platesnė buvo Lulu kelionių geografija, kuo labiau garsėjo jos vardas, didėjo populiarumas, tuo dažniau ją apnikdavo abejonės: mergina negalėjo nejausti giliai tikinčių savo tėvų neigiamo požiūrio. Ją slėgė ir įkyrus dvasininkų įtarumas - jie nepamiršdavo surengti su ja susitikimo kiekviename mieste. Jai nedviprasmiškai buvo sakoma, jog Dievui nepatinka jos okultiniai ryšiai. Pagaliau Lulu pavargo nuo visokių tyrinėjimų, klausinėjimų, jai įkyrėjo jaustis „antžmogiu“, į kurį visi rodo pirštu.

Taigi 1885 metais, praėjus vos porai su trupučiu metų nuo savo gastrolių pradžios, fenomenė Lulu Čerst nusprendė baigti savo karjerą. Kvietimai į Europą, Aziją liko be atsakymo. Ji netrukus ištekėjo už savo prodiuserio ir išvyko į gimtinę - Sedertauną. Tačiau dar ilgai buvo spausdinamos įvairiausios reklamos - alaus, cigarų, nealkoholinių gėrimų, net plūgų - su užrašais: „Stiprus kaip Lulu Čerst“, primindamos buvusią fenomeno šlovę.

Ką sako mokslininkai šiandien

Tai, ką demonstravo mažoji stipruolė, - vienas iš paranormalių reiškinių (makrokinezės, gravitacijos pakitimas ir t. t.).

Tokių faktų šiandien jau surinkta daug. Paprastai tokie reiškiniai atsiranda spontaniškai, be jokios iniciatyvos. O Lulu Čerst fenomenas išsiskyrė tuo, kad ji jau buvo išmokusi tas jėgas valdyti.

Tai retas atvejis. Pasakyti ką nors aiškesnio apie tą nepaprastą jėgą, suprantama, negalėjo nei pati Lulu, nei ją tyrinėję mokslininkai. Į šį klausimą ir šiandien vienareikšmiško atsakymo dar nėra.

Bet kas žino, gal vis dėlto nebetoli tas laikas, kai tokie reiškiniai, kaip stipruolės Lulu fenomenas, bus suprasti ir taps pripažintu, oficialiu mokslu.

Parengė
Vetusta Prišmantienė