Koks Jūsų cukraus kiekis kraujyje?

Pokalbis su prof. Antanu Norkumi, Kauno medicinos universiteto klinikų cukrinio diabeto sektoriaus vadovu

Praėjusią savaitę įvyko kasmetinė konferencija, skirta cukrinio diabeto problemoms aptarti. Laikraščio žurnalistė susitiko su prof. Antanu Norkumi, Kauno medicinos universiteto klinikų cukrinio diabeto sektoriaus vadovu, kuris mielai sutiko atsakyti į klausimus. Manome, kad atsakymai bus naudingi ir „Klaipėdos“ laikraščio skaitytojams.

- Kodėl svarbu žinoti cukraus kiekį kraujyje?

- Sergamumas diabetu visame pasaulyje sparčiai auga. Ne išimtis ir Lietuva. Per paskutinius 17 metų sergamumas diabetu Lietuvoje padidėjo du kartus, ir, manoma, toliau didės. Jei sergantysis cukriniu diabetu nežino, koks yra cukraus kiekis kraujyje įvairiu paros metu, tai tokį pacientą sunku tinkamai gydyti, o blogas gydymas reiškia blogą diabeto kontrolę, kuri sąlygoja diabeto komplikacijas – širdies, akių, inkstų, nervų pakenkimą, kitaip sakant, – blogą ligonio savijautą, darbingumo sutrikimą, invalidumą, trumpesnį sergančiojo gyvenimą.

- Kas turėtų žinoti savo cukraus kiekį kraujyje?

- Kiekvienas save gerbiantis daugiau nei 45-erių metų žmogus turėtų žinoti savo glikemiją (cukraus kiekį kraujyje) – t.y., mažiausiai kartą per metus nesergantis cukriniu diabetu žmogus turėtų pasitikrinti cukraus kiekį kraujyje. Žinoti cukraus kiekį kraujyje būtina, kaip kad žinome savo svorį, kraujospūdį ar cholesterolį.

- Kodėl taip griežtai?

- Diabetologijoje galioja „pusė per pusę” taisyklė. Ką ji sako? Tik pusė sergančiųjų žino, kad serga diabetu, iš tų, kurie serga, tik pusė tinkamai gydomi, o iš tų, kurie gydomi, tik pusė pasiekia gerų gydymo rezultatų. Deja, Lietuvoje situacija dar blogesnė.

Šiuo metu Lietuvoje diabetu serga apie 150 tūkstančių žmonių, tačiau tik mažesnioji pusė žino, kad serga šia sunkia ir klastinga liga – t.y., yra gydomi medikų. Kai liga pavėluotai diagnozuojama - jau esant dideliems organų pakenkimams, tuomet gan dažnai būna sunku padėti – ligonis tampa nedarbingas, invalidas, trumpėja jo gyvenimo trukmė. Todėl ir sveikiems rekomenduočiau kartą per metus pasitikrinti cukraus kiekį kraujyje.

Gydymo rezultatai mūsų šalyje taip pat nėra džiuginantys - jų analizė parodė, kad tik vienas iš penkių mūsų pacientų pasiekia gerų gydymo rezultatų.

- Kas tai yra geras diabeto gydymas?

- Sergantysis diabetu turi dažnai matuoti cukraus kiekį kraujyje. Kaip dažnai tai daryti - patars gydytojas. Svarbu, kad cukraus kiekis kraujyje būtų matuojamas ryte atsikėlus, t.y. nevalgius bei po valgio - 2 val. po pusryčių, pietų ar vakarienės. Cukraus kiekis kraujyje po valgio žymiai informatyvesnis ir svarbesnis norint ligonį apsaugoti nuo diabeto komplikacijų – širdies, akių, inkstų ir nervų pakenkimo. Norint išvengti komplikacijų cukraus kiekis kraujyje ryte nevalgius neturėtų būti didesnis kaip 7 mmol/l, o praėjus dviem valandoms po pagrindinių valgymų - mažesnis nei 9 mmol/l.

- Jei tokie gydymo rezultatai, tai gal Lietuvoje ligoniams nepasiekiami šiuolaikiški medikamentai?

- Nemanyčiau. Bandysiu tai įrodyti insulino preparatų pavyzdžiais: žmonės dažnai baiminasi insulino, tačiau nepagrįstai, jis geriausiai sutvarko glikemiją. Insulinas gydant diabetą naudojamas daugiau kaip 80 metų. Tai nėra vaistas, prie kurio priprantama, o tai – medžiaga, kurios organizme trūksta. Patirtis parodė, kad su įprastiniais insulino preparatais sunku pasiekti šiandienos reikalavimus atitinkančius gydymo rezultatus. Įprastiniai žmogaus insulino preparatai turi kai kurių trūkumų, kurių neturi insulino analogai - patobulinti insulino preparatai. Todėl šiandieninėje diabeto priežiūroje jau dominuoja insulino analogai. Lietuvoje pirmas greito veikimo insulino analogas „Humalog“ pasirodė prieš 7 metus. Jau metus laiko turime ir kitos kartos greito veikimo insulino analogą „NovoRapid“. Gydant juo žymiai retesnės hipoglikemijos (žemas cukraus kiekis kraujyje, dažnai lydimos ir sąmonės netekimo), kurios labai trikdo normalų gyvenimo ritmą. Kai kurių studijų duomenimis, vartojant „NovoRapid“ hipoglikemijų 36proc. mažiau, nei gydant senesnės kartos greito veikimo insulino analogu. Be to, „NovoRapid“ labiau tinka šiuolaikiškoms insulino švirkštimo priemonėms - insulino pompoms. Pompose „NovoRapid“ insulinas žymiai rečiau užkemša jas nei kiti insulino preparatai ar jų analogai. Laukiame greit pasirodysiančio dar vieno greito veikimo insulino analogo – „Apidra“.

Lietuvos pacientams prieinamas ir difazio veikimo (mišraus veikimo) insulino analogas „NovoMix 30”. Jis ypatingas tuo, kad sudarytas iš dviejų insulino preparatų ir turi dvejopą poveikį: greitai veikiantis insulinas koreguoja glikemiją po valgio (kas labai svarbu norint išvengti komplikacijų), o ilgai veikianti jo dalis užtikrina insulino poreikį tarp valgių ir nakties metu. „NovoMix 30“ labai efektyvu ir paprasta naudoti vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems reikalinga pradėti insulino terapiją, nes tuo insulinu galima gan artimai imituoti tai, kas vyko organizme iki susergant diabetu.

Lietuvoje jau prieinamas pacientams ir ilgo veikimo insulino analogas „Lantus“, kurio pranašumai išryškėja taikant sudėtingesnes insulino leidimo schemas. Taikant ilgo ir greito veikimo insulino analogus taip pat galima imituoti insulino pompos funkciją. Manau, greit pasirodys Lietuvoje ir kitas ilgai veikiantis insulino analogas – „Levemir“, kurį jau sėkmingai pacientams gydyti taiko kitų šalių medikai. Kaip matote, sergančiuosius diabetu Lietuvoje pasiekia patys naujausi, efektyviausi ir saugiausi insulino preparatai.

- Ką daryti, kad diabetu sergančiųjų gydymas būtų efektyvesnis?

- Visi turi žinoti savo cukraus kiekį kraujyje. Jei tai žinos nesergantis – liga bus laiku diagnozuota ir galėsime efektyviai gydyti nuo cukrinio diabeto pradžios. Jei savo cukraus kiekį žinos jau sergantis diabetu – bus galima pritaikyti labiausiai tinkamą, efektyvų ir saugų gydymą.

Tiek ligoniai, tiek medikai (šeimos gydytojai, gydytojai, dirbantys ligoninėse, endokrinologai) turi žinoti, jei cukraus kiekis ryte didesnis nei 7 mmol/l, o 2 val. po valgio viršija 9 mmol/l - būtina koreguoti esamą gydymą. Tad panaudokime visas šiuolaikinio gydymo galimybes, kad apsaugotume sergančiuosius diabetu nuo galimų jo komplikacijų ir tokiu būdu išlaikytume jų darbingumą bei gyvenimo kokybę.

Ačiū už pokalbį.