Septynerius metus važinėjęs įprastais motociklais kaunietis Igoris G. nusprendė, kad tai – neįdomu. Į naują plieninį žirgą nusiteikęs investuoti apie 12 tūkst. litų, sulaukė daug pasiūlymų. Visi variantai buvo standartiniai, todėl motociklą nusprendė susikurti pats.

Rėmas – iš Škotijos

"Svarsčiau, kokio tipo motociklo norėčiau. Pradėjau domėtis britva. Tai geras variantas, tačiau pernelyg sportiškas ir ekstremalus. Galiausiai nusprendžiau, kad maniškis bus bus gatvės motociklas. Tik ne standartinis jo variantas plonais ratais ir nepatikimais stabdžiais, o patobulintas. Sugalvojau, kad tai bus seno dizaino gatvės motociklas, bet praturtintas naujų technologijų.

Atsitiktinai sužinojau, kad Škotijoje parduodama dalis rėmo. Nusipirkau ir pradėjau tverti", – apie gimusią idėją pasakoja kaunietis Igoris G., savo pavardės nenorintis skelbti dėl galinčių kilti nemalonumų dėl nesertifikuoto motociklo.

Pasak vyro, vizija buvo minimalistinis juodos matinės spalvos, neperkrautas detalių motociklas. Greitas, patikimas, patogus. Kurti būtent tokią transporto priemonę Jurijų įkvėptė japoniško motociklo "Yoshimura Katana" modelis.

Patikimas ir saugus

Igoris sau iškėlė užduotį į naująjį motociklą sudėti skirtingų gamintojų dalis, tačiau sukurti patikimą transporto priemonę. "Kad gerai laikytusi kelyje ir būtų greitas", – šyptelėja vaikinas.

84-ųjų motociklo rėmas, 2003 m. pagamintas "Suzuki" variklis, tų pačių metų "Kawasaki ZX9 Ninja" važiuoklė. Spidometras, stabdžių valdymas – "Yamaha". "Senas rėmas nebuvo pritaikytas naujesnėms detalėms, ratai – platesni. Reikėjo skaičiuoti, dėlioti, galvoti. Tai buvo tikras iššūkis", – prisimena vaikinas.

Iš Jungtinių Amerikos Valstijų Igoris parsisiuntė patobulintą karbiuratorių. Geriau paduodamas kuras ir oras užtikrina ir kokybiškesnę važiavimo charakteristiką.

"Kai motociklas lengviau įkvepia, lengviau ir iškvepia", – paprastai aiškina kaunietis. Naujo, neįprasto motociklo kūrimas užtruko apie pusę metų. Baigus techninę dalį, paaiškėjo, kad ištuštėjo ir biudžetas.

Padėjo bendraminčiai

Pasak Igorio, šis darbas – daug kūrybinių kančių reikalavęs, tačiau kaip reta malonus procesas.

"Padarai vienaip, per naktį negali užmigti – jau galvoji, kad reikia daryti kitaip, ką nors pakeisti", – apie nuolat lydėjusį vidinį šiurpuliuką pasakoja motociklų entuziastas.

Į motociklo tvėrimą buvo įtrauktas visas būrys žmonių, padėjo draugai. "Kai keletą metų važinėji, atsiranda daug bendraminčių, prie motociklų pasikrapštyti mėgstančių žmonių. Paaiškėja, kad vienas virina, kitas dažo, trečias valcuoja", – kaip gimė motociklas, prisimena vyras.

Jis pasakojo, kad pavyko sukurti motociklą, kurį ne visada įstengia pavyti net vadinamosios britvos. Be to, jis dar ir patogus važiuoti – aukštesniu vairu ir patogesne sėdėjimo padėtimi.

"Čia viskas pritaikyta kaip tik man – rankenos pasuktos tokiu kampu, kad tinka būtent man, kojelės padarytos specialiai man, sėdynė – taip pat. Šis motociklas – mano marškiniai. Atsisėdu ant jo ir atsipalaiduoju", – sprendimu pačiam susikurti motociklą džiaugiasi vyras.

Įtikino policininką

Igoris įsitikinęs, kad visi motociklai yra geri ir nekritikuoja nė vieno, turinčio kitokį žirgą nei jis. Ir visai nesvarbu, ar jį nusipirko, ar susikūrė. Žinoma, pastarieji vaikinui įdomesni. "Tai tarsi gyvi motociklai", – pastebi jis.

"Svarbu, kad motociklas patiktų jo šeimininkui. Tuomet jis bus geras ir gražus", – sakė motociklininkas.

Igoriui jau teko patirti ir nuotykių, važiuojant naujuoju kūriniu. Vaikinas pasakoja, kad, išsukus iš garažo išbandyti naująjį motociklą, jį, viršijusį greitį, sustabdė kelių policija.

"Lėčiau važiuoti neįmanoma", – teisinosi Igoris. Pasak jo, policininkas pats užsėdo ant motociklo ir jį išbandė. Grįžęs atsakė: "Tikrai neįmanoma. Gero kelio", – palinkėjęs pareigūnas prasitarė ir pats esantis motociklų mėgėjas.

Turi savo filosofiją

Igoris įsitikinęs, kad tarp motociklo ir jo šeimininko turi būti ryšys. Vyras su pasigėrėjimu stebi, kai renginiuose motociklininkai bando užvesti per naktį užsistovėjusią savo transporto priemonę.

"Tai – ištisas ritualas. Žiūri žiūri, apeina ratą aplink motociklą. Bando pajusti momentą, kada griebs, dar kažką pašnibžda varikliui. Šis, žiūrėk, burbt – ir užsiveda", – šypsosi Igoris.

Jis turi savą motociklininko filosofiją. Igoris vienodai gerbia visus mėgstančiuosius šią transporto priemonę. Tokio paties požiūrio pasigenda iš kitų. Ypač iš brangesniais motociklais važinėjančių žmonių.

"Kartais juntu, kaip į važiuojančius paprastesniais motociklais jie žiūri tarsi iš aukšto. Puiku, jeigu žmogus gali nusipirkti naują brangų "Harley Davidson" ir tai jam teikia džiaugsmo. Nereikėtų sumenkinti tų, kurie važinėja paprastesniais motociklais. Juk kiekvienam savo. Ne visiems reikia brangių, naujų motociklų. Man pačiam labai patinka maniškis. Ir nesvarbu, kad jis ne toks brangus. Didžiuotis kaina neverta. Naujas "Harley Davidson" gal ir ne taip greitai sugenda, tačiau jam bet kada gali nuleisti padangą ir prireiks pagalbos. Lygiai taip pat kaip ir pigesniu motociklu važinėjančiajam. Kelyje visi lygūs. Todėl motociklininkams linkėčiau gerbti vieni kitus", – savo požiūrį dėsto Igoris.

Vaikinas pastebi, kad Lietuvoje žmonės ne itin vertina tai, kas originalu ir autentiška. Jo teigimu, įdomūs, perdaryti, su meile šeimininkų ištobulinti motociklai dažnai paliekami kolonos gale, nes nėra tokie išvaizdūs, kaip prabangūs blizgantys pirkiniai iš salonų. Paprastai tokie motociklai per baikerių šventes važiuoja kolonos priekyje.

Žada vėl tobulinti

Tik šią vasarą susikurtu motociklu pradėjęs važinėti vaikinas jau žada jį tobulinti. "Man jis gražus ir toks, tačiau sugalvojau kai ką paryškinti", – prasitaria motociklininkas.

Kai tarėmės dėl pokalbio, Igoris teigė neturintis, ką parodyti, nes kilę naujų minčių ir motociklas vėl išardytas.

"Man nėra blogų motociklų. Jei galėčiau, turėčiau keturis: gatvės motociklą – kasdien važinėti, britvą – adrenalinui, čioperį – pašliaužioti nuo baro iki baro, krosinį – ekstremaliems pojūčiams", – šypsosi Igoris.