Nuolatinis ilgesys ir viltis, kad tėvai kada nors sugrįš – tokia Lietuvoje paliktų mūsų emigrantų vaikų kasdienybė. Jie atsisakytų madingų batelių iš Anglijos ar naujausio kompiuterio, kad tik mama arba tėtis gyventų kartu. Kaip anksčiau.

Paliko be pinigų

"Ateis laikas, kai vaikas pasakys tėvams: mama, tėti, man taip reikėjo tavęs, bet tuo metu tavęs šalia nebuvo. Tada jau bus sunku ištaisyti padarytas klaidas", – perspėja socialinė pedagogė Daiva Šabūnienė. Vienoje Kauno mokyklų dirbanti moteris kasdien bendrauja su vaikais, kurių tėvai uždarbiauja svečiose šalyse, ir pastebi, kad tokių vaikų Lietuvoje daugėja.

"Neretai vaikai slepia, kad gyvena be tėvų, ir tik netyčia išsitaria. Arba, nutikus kokiai bėdai, sužinome, kad vaiko tėvai užsienyje", – patirtimi dalijosi socialinė pedagogė. Ji prisiminė atvejį, kai paauglys berniukas bute gyveno vienas, o juo formaliai rūpinosi retsykiais užsukanti teta. Nors mama užsienyje dirbo, vaiko pragyvenimo šaltinis tebuvo į banko sąskaitą pervedama socialinė pašalpa. Yla išlindo iš maišo tik tuomet, kai mokyklą pasiekė žinia apie berniuko bute nuolat besirenkančias kompanijas.

"Jis prisipažino, kad gyvena vienas, pradėjo pasakoti, kad mama su juo beveik nebendrauja. Besikalbant paauglys pravirko, paskui pradėjo dusti – jį ištiko nervinis priepuolis, teko kviesti greitąją pagalbą", – pasakojo D.Šabūnienė. Ji net neabejoja: paauglio sveikata sutriko dėl nuolatinės nervinės įtampos ir begalinio mamos ilgesio.

Socialinė pedagogė žino ir istoriją, turinčią gerą pabaigą. Gera ir motyvuota mokinė, kurios tėvas buvo išvykęs uždarbiauti į užsienį, pradėjo vengti mokyklos. "Toje šeimoje suaugusiesiems vaikas rūpėjo, todėl tėtis grįžo namo dėl dukros", – džiaugėsi D.Šabūnienė.

Vis dėlto, pabendravus su specialistais, sprendžiančiais paliktų vaikų problemas, peršasi išvada, kad tokie atvejai – išimtys.

Gyvena svajonių pasaulyje

"Emigrantų vaikai jaučia begalinį ilgesį, jiems atrodo, kad yra nereikalingi", – įsitikinusi Kauno miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Birutė Daugėlienė. Jai atmintin įstrigo atvejis, kai dėl probleminio berniuko elgesio teko ieškoti Anglijoje uždarbiaujančios jo mamos.

"Vaikas tiesiai šviesiai motinai pasakė: "Ką tu čia dabar šneki? Penkerius metus tau manęs nereikėjo, o dabar aiškini, kad aš tau reikalingas?" – prisiminė Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja.

Ji puikiai supranta, kad dažniausiai tėvai į užsienį išvažiuoja ne iš gero gyvenimo, o norėdami užsidirbti ir pagerinti buitį ir sau, ir vaikams. Tačiau šiems toks motyvas nėra svarbiausias. "Vaikams reikia tėčio ir mamos, o ne daiktų", – vaikų nuostatą persakė B.Daugėlienė.

Daugybę vaikų istorijų išklausiusi socialinė pedagogė D.Šabūnienė pastebėjo, kad likę Lietuvoje emigrantų vaikai panyra į svajonių ir iliuzijų pasaulį. "Didžiausia jų svajonė – kad tėvai sugrįžtų", – žino D.Šabūnienė. Anot jos, vaikai fantazuoja, kaip leis laiką su tėvais, planuoja, kaip ir kada patys važiuos aplankyti savo tėvų. Pradinių klasių vaikai labai aiškiai įvardija – tėvelių atsiųstos ar parvežtos dovanos džiugina, tačiau būtų daug geriau, jeigu visi vėl gyventų kartu.

"Paliktas vaikas visada gyvena jausdamas įtampą. Mokykloje jis dažnai negirdi, ką kalba mokytojas, ne visada paruošia pamokas, nes mintys klajoja kitur", – psichologinę tokio vaiko būklę apibūdino specialistė.

"Mane paliko. Aš nereikalingas. Ir ne tik tėvams, bet apskritai niekam. Tai labai stipriai kerta per vaiko savivertę", – pabrėžia Kauno mokyklose psichologe dirbanti Daiva Dapkevičienė. Anot jos, vaikai iš pradžių tėvus teisina, jų ilgisi, tiki jų pažadais, bet jeigu tėvai savo pažadų netesi, ilgesys perauga į pyktį. Tada ir kyla elgesio problemų.

Oficiali globa – būtina

Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja B.Daugėlienė džiaugiasi, kad daugėja užsienin išvykstančių tėvų, pasirūpinančių laikinąja vaiko globa.

"Jei tėvai palieka vaiką kam nors prižiūrėti, tačiau neperleidžia globos įstatymų numatyta tvarka, tokia priežiūra yra niekinė", – perspėja B.Daugėlienė. Ji ne kartą susidūrė su situacija, kai, prireikus įstatymiškai įgalioto vaiko globėjo, paaiškėdavo, kad tokio nėra.

Be tėvų ar globėjų sutikimo gydytojai negali gydyti sunegalavusio vaiko. Be suaugusiųjų žinios vaikui negali būti teikiama ir psichologo pagalba. "Galų gale, jeigu vaikas padaro kokį nusižengimą, turi būti kažkas, kas jam galėtų atstovauti", – įvairius vaiko gyvenimo niuansus priminė vedėja.

Anot B.Daugėlienės, įsikišus vaiko teisių apsaugos specialistams, tėvai ryžtasi grįžti ir pasirūpinti laikinąja vaiko globa, tačiau kartais kyla problemų dėl vaiko grąžinimo tėvams. Jeigu nepilnametis buvo paliktas be priežiūros, vaiko teisių apsaugos specialistai aiškinasi, ar tėvai arba vienas jų turi užsienyje darbą, gauna pajamų ir galės teikti vaikui išlaikymą, pasirūpins juo.

Tada Vaiko teisių apsaugos skyrius turi išsiaiškinti, ar yra vaiku galinčių pasirūpinti giminaičių, ir suorganizuoti vaiko pargabenimą į Lietuvą.

Problemos matyti nenori

Nors apie emigrantų tėvų paliktus vaikus ir jų bėdas kalbama jau ne vienus metus, Kauno savivaldybės Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjo Antano Bagdono teigimu, tokių vaikų problema Kaune neegzistuoja.

"Tikrai niekas nesiskundžia dėl tokių vaikų nusižengimų. Tokius reikalus, kai vaikas lieka be priežiūros, sprendžia Vaiko teisių apsaugos skyrius. Atsakingai sakau, kad per trejus metus į mus nė vienas mokyklos direktorius nesikreipė", – kaip kirviu nukirto valdininkas.

Jis tik prisiminė prieš trejus metus susiklosčiusią situaciją, kai močiutei palikti vaikai pateko policijos akiratin, nes valkatavo. Anot A.Bagdono, tuomet skyrius ėmėsi priemonių ir išreikalavo, kad tėvai iš Anglijos sugrįžtų namo.

A.Bagdonas emigrantų vaikų problemos nesureikšmino, esą oficialiose jo darbo ataskaitose tokių duomenų nereikalaujama. "Per susirinkimus savivaldybėje nebuvo iškilęs klausimas, kad tėvai – užsienyje, o vaikai – vieni ir nelanko mokyklos. Galbūt tėvai palieka nelegaliai vienus vaikus, bet jeigu vaikas pažangus, mokyklą lanko, ką ten sugaudysi, kur tie tėvai", – teisinosi vedėjas.

Trūksta tėvystės įgūdžių

"Linkėčiau, prieš išvykstant tėvams, nueiti pas specialistus ir pasišnekėti. Labai mažai tėvų tai daro", – pastebi psichologė D.Dapkevičienė.

Ji pasakojo, kad kartais vaikas paskutinę akimirką sužino apie tėvų išvykimą. Tada atsiranda daugybė problemų: pradedama šlapintis į lovą, kankina košmarai naktimis, kyla mokymosi ir elgesio sutrikimų. "Bet be tėvų ar globėjų sutikimo aš negaliu padėti vaikui, nors jam akivaizdžiai to reikia", – apgailestavo psichologė. Ir ji, ir socialine pedagoge dirbanti D.Šabūnienė pripažįsta: tėvams trūksta tėvystės įgūdžių ir suvokimo, kaip elgtis su vaikais susidarius sudėtingoms situacijoms.

Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja B.Daugėlienė prisipažįsta, kad nėra galimybės emigruoti besirengiantiems tėvams skirti psichologo konsultaciją, nors tokios tikrai reikėtų. Anot jos, skyriuje dirbantys specialistai geranoriškai stengiasi pabendrauti su tėvais, kurie patys ateina tvarkyti laikinajai vaiko globai reikalingų dokumentų: aiškina, ką paliktas vaikas jaus, siūlo apsvarstyti, ar jį palikti, – tikrai vienintelė išeitis. Tačiau, B.Daugėlienės žodžiais, specialistai dažnai nemato tėvų, tik gauna iš užsienio atstovybių patvirtintus dokumentus dėl globos suteikimo.

"Suaugusieji neretai mano, kad paaugliams tėvai nereikalingi. Bet iš tikrųjų – iš pažiūros kaip suaugusiam atrodančiam 15–16 metų paaugliui lygiai taip pat, kaip mažam vaikui, reikia pokalbių su mama, apikabinimų, tėčio patarimų", – aiškino D.Šabūnienė. Ji primygtinai siūlo tėvams gerai apgalvoti, ar dėl užsienyje uždirbtų pinigų verta prarasti tarpusavio santykius su vaikais. Nes tai, kas prarasta, vargiai beįmanoma susigrąžinti.

Dažniausiai globėjais tampa seneliai, vyresni broliai ar seserys, tetos ir dėdės.

Pastaba: tikslių skaičių, kiek emigrantų vaikų gyvena Lietuvoje, neturi jokia valstybės institucija.