Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija informuoja

Klausiate – atsakome

Klausimas. Gyventojas 2003 m. gegužės mėnesį kitam gyventojui už 2000 Lt pardavė kompiuterį (įsigijimo dokumentų neturėjo), kopijavimo aparatą už 3000 Lt (įsigijimo dokumentų neturėjo) ir kontorinių baldų komplektą už 3800 Lt (įsigijimo kaina 5000 Lt). Kokia šio turto pardavimo pajamų apmokestinimo tvarka?

Atsakymas. Vadovaujantis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) (Žin., 2002, Nr.73-3085) 22 straipsniu visos gyventojo gautos pajamos skirstomos į dvi klases – A ir B. Nuo A klasės pajamų mokestį privalo apskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą išmoką išmokantis asmuo, o nuo B klasės – pajamų gavėjas. Pajamų mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo, deklaravimo ir grąžinimo tvarka nustatyta GPMĮ V skyriuje.

Gyventojo kilnojamojo registruojamo turto, kilnojamojo neregistruojamo (įvairaus smulkaus turto) bei nekilnojamojo turto, esančio Lietuvoje, pardavimo pajamos, gautos iš nuolatinių Lietuvos Respublikos gyventojų, priskiriamos B klasės pajamoms. Gyventojas, mokestiniu laikotarpiu gavęs B klasės pajamų, pajamų mokestį deklaruoja pats ir jį sumoka pateikdamas metinę pajamų mokesčio deklaraciją. Metinė pajamų mokesčio deklaracija pateikiama ir pajamų mokestis sumokamas ne vėliau kaip iki kalendorinių metų, einančių po ataskaitinio mokestinio laikotarpio, gegužės 1 d.

Vadovaujantis GPMĮ 19 straipsniu, apskaičiuojant apmokestinamąsias pajamas, iš pajamų galima atimti:

- neapmokestinamąsias pajamas;

- per mokestinį laikotarpį perleisto nuosavybėn šio turto įsigijimo kainą;

- su šio turto perleidimu nuosavybėn susijusias išlaidas.

Visų šių sumų atėmimas turi būti pagrįstas atitinkamais dokumentais.

Neapmokestinamųjų pajamų baigtinis sąrašas pateiktas GPMĮ 17 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalies 20 punkte nustatyta, kad neapmokestinamosioms gyventojų pajamoms priskiriamas pajamų, gautų pardavus turtą (išskyrus vertybinius popierius, kilnojamąjį turtą, kuriam privaloma teisinė registracija, ir nekilnojamąjį turtą, esantį Lietuvoje), ir to turto įsigijimo kainos skirtumas, ne didesnis kaip 24 NPD. Šiuo metu pagrindinis NPD sudaro 290 Lt, taigi minėtas skirtumas neturi viršyti 6960 Lt (24 x 290).

Kadangi konkrečiu atveju gyventojo apmokestinamosios pajamos 3800 Lt (2000 + 3000 + 3800) – 5000) neviršija 6960 Lt sumos, tai šios pajamos pajamų mokesčiu neapmokestinamos.

Klausimas. Kaip gyventojas turi apskaityti turto įsigijimo išlaidas? Ar turi vesti buhalterinę apskaitą?

Atsakymas. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) (Žin., 2002, Nr.73-3085) 19 str. 3 dalis iš ne individualios veiklos turto perleidimo pajamų leidžia atimti tik sumas, kurios pagrindžiamos atitinkamais įrodymais. Lietuvos įstatymai nenustato prievolės gyventojams, nesiverčiantiems individualia veikla, tvarkyti buhalterinės apskaitos, todėl sudarydami sandorius dėl ne individualios veiklos turto, ypač dėl smulkaus turto (žaliavos, buitinė technika, juvelyriniai dirbiniai, baldai), perleidimo gyventojai neprivalo turėti savo patirtas išlaidas pagrindžiančių dokumentų, tačiau tokiu atveju, parduodant šį turtą, jie negalės atimti patirtų išlaidų iš pajamų ir privalės mokėti pajamų mokestį nuo visos gautos sumos.

Turint išlaidas pagrindžiančius dokumentus, šie dokumentai turi atitikti Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir kituose teisės aktuose nustatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus, ir jei tokių dokumentų blankams Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra nustačiusi atitinkamus reikalavimus, jie turi atitikti keliamus reikalavimus. Pavyzdžiui, jeigu namą parduodantis gyventojas sumokėjo komisinį atlyginimą tarpininkui, taip pat mokėjo mokesčius ar rinkliavas, išlaidų suma turi būti patvirtinta nustatytos formos kvitu. Jeigu gyventojas pirko iš Lietuvos vieneto tam tikras medžiagas savo būstui rekonstruoti, o kvite nurodyti ne visi būtini rekvizitai, išlaidų suma turi būti pagrįsta kitais dokumentais, kuriais GPMĮ 19 str. 3 dalis leidžia pagrįsti patirtas išlaidas, t.y. PVM sąskaita faktūra.

Jeigu sandoris sudarytas tarp gyventojų, išlaidos gali būti pagrįstos galiojančiu sandoriu. Atkreipiame dėmesį, kad turėtas išlaidas galima pagrįsti tik rašytine sutartimi. Tam tikroms sutarčių rūšims rašytinė forma yra privaloma, pavyzdžiui, kai sutartis sudaroma tarp fizinių asmenų ir jos suma yra didesnė kaip 5000 litų. Tačiau, jei norima panaudoti sutartį kaip išlaidas pagrindžiantį dokumentą, ji turi būti rašytinė, net jeigu įstatymai to nereikalauja. Atkreipiame dėmesį, kad nekilnojamojo turto pirkimo ir pardavimo sutartys turi būti patvirtintos notaro.

Klausimas. Kurie pagrindiniai dokumentai reglamentuoja kasos aparatų naudojimą?

Atsakymas. Kasos aparatų naudojimą šiuo metu reglamentuoja šie pagrindiniai dokumentai, kuriais turi vadovautis kasos aparatų naudotojai:

- Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr.1283 patvirtinta Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarka (Žin., 2002, Nr.82-3522);

- Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 1994 m. rugsėjo 6 d. raštu Nr. 64N patvirtintos Elektroninių kasos aparatų naudojimo taisyklės atliekant atsiskaitymus grynaisiais pinigais bei kasos aparatų ir su jais susijusių įrenginių Lietuvos Respublikoje prekybos taisyklės (Žin., 1994, Nr.70-1336);

- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2003 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr.V-138 patvirtintos Spaustuvėje numeruotų momentinės, piniginės ir daiktinės loterijos ir vietinio keleivinio transporto bilietų pardavimo įplaukų apskaitos taisyklės (Žin., 2003, Nr.45-2054);

- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2003 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr.V-137 patvirtintas Lietuvos Respublikoje leidžiamų naudoti kasos aparatų ir prekybos (paslaugų teikimo) automatų modelių sąrašas bei kasos aparatų ir prekybos (paslaugų teikimo) automatų modelių įtraukimo į Lietuvos Respublikoje leidžiamų naudoti kasos aparatų ir prekybos (paslaugų teikimo) automatų modelių sąrašą taisyklės (Žin., 2003, Nr. 45-2053);

Klausimas. Ar reikia įmonei naudoti kasos aparatą ne patalpose įrengtose prekybos vietose?

Atsakymas. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-08-13 nutarimu Nr.1283 patvirtintos Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos 10.16 punktą nereikalaujama naudoti kasos aparatų ir nereikalaujant pirkėjui išduoti pinigų priėmimo kvitų ne patalpose įrengtose lauko (gatvės prekyviečių ir pan.) prekybos vietose. Tačiau įmonės darbuotojas, prekiaujantis lauko prekybos vietoje, be visų kitų privalomų dokumentų kaip leidimą prekybos vietai, įmonės vadovo įsakymą, įgaliojimą darbuotojui ir kt., privalo turėti prekių įsigijimo dokumentus. Kai įmonė iš vieno prekybos taško išlaiduoja prekes į lauko prekybos vietą, tai turi išrašyti laisvos formos apskaitos dokumentą (sandėlio važtaraštį ar kt.) prekių išlaidavimui į kitą prekybos vietą, kuriame turi būti įrašyti visi privalomi buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nustatyti apskaitos dokumentų rekvizitai. Gauti pinigai iš lauko prekybos dienos pabaigoje užpajamuojami įmonės kasoje, išrašant kasos pajamų orderį. Klausimas. Ar reikia įmonei naudoti kasos aparatą ne patalpose įrengtose paslaugų teikimo vietose (pvz., dviračių nuoma)?

Atsakymas. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-08-13 nutarimu Nr.1283 patvirtintos Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos 11.3 punktą naudoti kasos aparatų nereikalaujama, tačiau kiekvienam asmeniui privaloma išduoti pinigų priėmimo kvitą arba bilietą, įregistruotą teritorinėje valstybinėje mokesčių inspekcijoje ne patalpose įrengtose paslaugų teikimo vietose (prekyvietėse rinkliavoms priimti, nesaugomose automobilių stovėjimo aikštelėse, turto nuomos dviračių, valčių, riedučių, paplūdimių inventoriaus ar kitokio turto nuomos ir pan.) bei viešuosiuose tualetuose. Atkreipiame dėmesį į tai, kad, kai nereikalaujama naudoti kasos aparatų, įforminti grynųjų pinigų priėmimą iš pirkėjų už parduotas prekes ar suteiktas paslaugas yra išskirti du atvejai:

1) kai nereikalaujama naudoti Kasos aparatų tvarkos 10 punkte nurodytose prekybos ar paslaugų teikimo vietose, tai, pirkėjui nereikalaujant, nebūtina išduoti pinigų priėmimo kvitų ar kitų spaustuvėje numeruotų ir teritorinėje valstybinėje mokesčių inspekcijoje įregistruotų apskaitos dokumentų. Pirkėjui pareikalavus, turi būti išduotas pinigų priėmimo kvitas. Šiame 10 punkte yra įtraukta:

- kioskai, kuriuose periodinės spaudos pardavimo įplaukos sudaro 60 proc. ir daugiau paskutiniųjų trijų mėnesių bendrųjų įplaukų ir kuriuose neprekiaujama alumi, apdorotu tabaku ir (ar) cukrumi;

- spaudos kioskai, parduotuvės ar kitos prekybos vietos, jų pardavimo įplaukoms už tose prekybos vietose realizuotus spaustuvėje numeruotus momentinės, piniginės ir daiktinės loterijos ir vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo maršrutų keleivinio transporto bilietus apskaityti, net jeigu juose prekiaujama ne tik nurodytomis prekėmis ir yra įrengti kasos aparatai;

- prekybos ir viešojo maitinimo ūkio subjektai arba jų padaliniai, kurie asmenis aptarnauja tik vykstančių pramogų, sporto, kultūros renginių metu ir šių renginių metu neprekiauja alkoholiniais gėrimais (išskyrus alų) bei apdorotu tabaku.

- ir kt.

Šiame 10 punkte nurodyti ūkio subjektai arba jų padaliniai prekybos vietoje privalo turėti prekių įsigijimo dokumentą arba jo kopiją ir ūkio subjekto vadovo patvirtintą kainoraštį.

2) kai nereikalaujama naudoti Kasos aparatų tvarkos 11 punkte nurodytose prekybos ar paslaugų teikimo vietose, tačiau kiekvienam asmeniui privaloma išduoti pinigų priėmimo kvitą arba bilietą, įregistruotą valstybinėje teritorinėje mokesčių inspekcijoje, o asmens reikalavimu – ir sąskaitą faktūrą arba PVM sąskaitą faktūrą (ar kitą vietoj jos naudojamą apskaitos dokumentą). Šiame 11 punkte yra įtraukta:

- gyvenamosiose, darbo ar kitose asmenų iškvietime nurodytose prekių pristatymo (paslaugų suteikimo) vietose, kuriose už prekes (paslaugas) atsiskaitoma grynaisiais pinigais;

- kaimo vietovių pirminės sveikatos priežiūros ir slaugos įstaigose (medicinos punktuose);

- ne patalpose įrengtose paslaugų teikimo vietose (prekyvietėse) rinkliavoms priimti, nesaugomose automobilių stovėjimo aikštelėse, turto nuomos (dviračių, valčių ar kito turto nuomos ir panašiai) bei viešuosiuose tualetuose;

- ir kt.

Klausimas. Ar grynųjų pinigų priėmimui galima naudoti Kvitą F10?

Atsakymas. Pagal Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002-10-30 įsakymo Nr.340 2 punktą iki šio įsakymo įsigaliojimo užsakytieji, pagamintieji ir įsigytieji pinigų priėmimo ar išmokėjimo kvitų blankai, tarp jų ir kvitai F10, kurie yra įregistruoti teritorinėje valstybinėje mokesčių inspekcijoje, gali būti naudojami iki 2003 m. spalio 1 dienos. (finansų ministro 2003-01-08 įsak. Nr.1K-3; Žin., 2003, Nr.3-80). Po 2003 m. spalio 1 dienos turi būti naudojami pinigų priėmimo kvitai, patvirtinti Finansų ministro 2002-10-30 įsakymu Nr.340 ir įregistruoti teritorinėje valstybinėje mokesčių inspekcijoje.

Klausimas. Kuris pinigų priėmimo kvito egzempliorius lieka įmonės darbuotojui, išrašiusiam kvitą?

Atsakymas. Pagal Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002-10-30 įsakymu Nr.340 patvirtintos Tvarkos 13 punktą pirmas kvito egzempliorius lieka ūkio subjekto darbuotojui, išrašiusiam kvitą, o antras atiduodamas klientui - pinigų mokėtojui (Žin., 2002, Nr.110; ATITAISYMAS).

Klausimas. Ar įmonė gali sudaryti rangos sutartį su gyventoju, turinčiu “Muzikantų paslaugų” verslo liudijimą?

Atsakymas. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2003-04-29 nutarimu Nr.547 pakeitė 2002-11-19 nutarimą Nr.1797 “Dėl verslo liudijimų išdavimo gyventojams tvarkos” (Žin., 2003, Nr.42-1947), todėl nuo 2003 m. gegužės 2 dienos įmonė negali sudaryti rangos sutarties su gyventoju, turinčiu “Muzikantų paslaugų” verslo liudijimą, nes toks verslo liudijimas suteikia teisę teikti paslaugas tik gyventojams. Muzikantų paslaugas įmonei gyventojas galėtų atlikti arba įregistravęs individualią veiklą, arba sudaręs autorinę sutartį, arba sudaręs darbo sutartį.