Pradedantiesiems verslininkams iškilti dažnai padeda rizikos kapitalo fondai ir privatūs investuotojai – taip veiklą pradėjo ir tokie milžinai kaip "Google" ar "Apple". Tačiau Lietuvoje rizikos kapitalas kol kas skamba kaip mistika.

Rizikos kapitalas – kas tai?

Rinkos tyrimų bendrovės "Vilmorus" šiemet atlikta įmonių vadovų apklausa parodė, kad net 92 proc. šalies bendrovių nėra susidūrusios su rizikos kapitalo fondais, 55,5 proc. vadovų nevertina fondų kaip galimo finansavimo šaltinio, 78 proc. apklaustųjų neįtraukia rizikos kapitalo fondų į galimų plėtros įrankių sąrašą.

"Lietuvos verslas yra gana atsargus ir uždaras, daugelis linkę verčiau prisiimti ilgalaikius įsipareigojimus bankams ar naudoti tradicinius finansavimo būdus nei įsileisti fondus į įmonės akcinį kapitalą. Manyčiau, kad smulkiajam ir vidutiniam verslui iki šiol rizikos kapitalo fondai buvo ir lieka nepažįstami, o jų veiklos principai – neaiškūs. Situaciją pakeisti galėtų tik atviras ir nuoseklus verslo ir fondų valdytojų dialogas, kurio iki šiol tiesiog nebuvo", – sakė advokatų kontoros "Raidla Lejins & Norcous" vadovaujantis partneris Irmantas Norkus.

Net 93 proc. apklausoje dalyvavusių vadovų nežinojo nė vieno Lietuvoje veikiančio rizikos kapitalo fondo, 91,5 proc. apklaustųjų negalėjo įvardyti lietuviškų įmonių, į kurias buvo ar yra investavę tokie fondai.

Atsirado pirmieji fondai

"Lietuvos rizikos kapitalo rinka smarkiai atsilieka nuo Europos šalyse pasiekto lygio. Nors rizikos kapitalo fondai Lietuvoje investuoja jau daugiau nei 15 metų, o tarp įmonių, kurių spurtą paskatino privatus rizikos kapitalas, yra ir stambiausių šalies bendrovių. Tačiau tik šįmet šalyje įsisteigė pirmieji trys lietuviški rizikos kapitalo fondai, investuojantys į Lietuvos įmones", – teigė Lietuvos rizikos kapitalo asociacijos prezidentas Šarūnas Šiugžda.

Tarp žinomiausių naudojantis rizikos kapitalu išaugintų bendrovių yra "Alna", "Švyturys–Utenos alus", prekybos tinklus "Iki" ir "Cento" valdanti bendrovė "Palink", "Bitė Lietuva", "Sonex", "Malsena plius" ir kitos. Šiuo metu Lietuvos rizikos kapitalo rinkos dalyviai siekia, kad būtų priimtas specialiai šiems fondams skirtas įstatymas, taikoma palankesnė mokestinė aplinka, yra įsteigę asociaciją ir gana aktyviai pristato fondų veiklą visuomenei.

Po angelų sparnais

Ne ką daugiau tautiečiai žino ir apie vadinamuosius verslo angelus. Apie juos pradėta kalbėti tik 2007 m., kai Saulėtekio slėnyje buvo kuriamas verslo angelų tinklas, nors šie Lietuvoje veikia maždaug nuo 2002 m. Apie pirmąsias tokių angelų investicijas viešoje erdvėje prabilta tik 2010 m., po to, kai buvo įsteigtas "Verslo angelų fondas I", kuris kartu su privačiais asmenimis ar įmonėmis investuoja į mažas ir vidutines bendroves.

Naujausia fondo investicija – į bendrovę "Eruditus". Fondas kartu su bendrove "AL holdingas" ir įmonės Organizacijų vystymo centro savininku Virginijumi Lepeška pasirašė investicijų sutartį su pernai gruodį įsteigta IT įmone, kuri žada sukurti socialiniuose tinkluose veikiančias mokymosi įrankių ir elektroninio turinio platinimo programas.

"Naujame socialiniame portale moksleiviai turės galimybę rasti papildomos mokomosios medžiagos, kuri atvers langą į dar įdomesnį mokslo pasaulį", – pranešime teigė "AL holdingo" generalinis direktorius Arvydas Andrijauskas.

Bendrovės "Eruditus" direktorius Mantas Ratomskis neatskleidė, kiek įmonės akcijų įsigijo verslo angelai ir kokios bus jų investicijos.

Registrų centro duomenimis, "Eruditus" akcininkai gruodžio 23 d. nutarė išleisti 443,1 tūkst. vienetų 1 lito nominalios vertės konvertuojamųjų obligacijų emisiją, nuo 10 tūkst. litų iki 100 tūkst. litų padidinti įstatinį kapitalą ir atšaukti pirmumo teisę "Eruditus" akcininkams įsigyti naujų obligacijų ir akcijų.

Per pastaruosius metus tai jau trečioji verslo angelų investicija į augantį verslą.

Pirmosios kregždės – IT įmonės

Praėjusių metų balandį "Verslo angelų fondas I" kartu su žemės ūkio technika ir atsarginėmis jos dalimis prekiaujančios bendrovės "Dojus agro" valdybos pirmininku Pranu Dailide pasirašė investicijų sutartį su IT sprendimus žemės ūkiui kuriančios bendrovės ART21 akcininkais. Jos sukurtas produktas "AgroSmart" skirtas ūkininkams ir sandėliavimo bei saugojimo veikla užsiimančioms bendrovėms.

ART21 vadovas Augustas Alešiūnas atskleidė, kad jo įmonė pati kreipėsi į fondą – pristatė savo produktą, parengė verslo planą ir nurodė, kokia jo planuojama grąža. "Fondas nutarė, kad į įmonę verta investuoti. Tačiau netrukus paaiškėjo, kad mes savo verslo angelo neturime, pradėjome su fondu analizuoti, koks privatus investuotojas galėtų mums būti patrauklus, pasirinkome P.Dailidę, nes jis labai susijęs su žemės ūkio sektoriumi, bet jo atstovaujamos bendrovės nėra mūsų klientai, tad interesų konfliktai nėra", – apie investuotojo paieškas pasakojo A.Alešiūnas.

Pasak jo, fondas kartu su P.Dailide, išleidus naują emisiją, įsigijo pusę akcijų, dar pusę valdo A.Alešiūnas su partneriu. Kokia suma investuota į bendrovę, neatskleidžiama.

Rugsėjį "Verslo angelų fondas I" su bendrove "Etama" pasirašė antrąją investicijų sutartį – tąkart su apšvietimo sistemų gamintoja "Nuostabioji technologija".

Ši bendrovė yra sukūrusi energiją taupančias šviesos diodų dienos šviesos lempas, kurios gali pakeisti fluorescensines lempas. Investicijos bus skirtos šiai technologijai tobulinti ir gamybos plėtrai.