Advokatai pataria

ADVOKATO RAIMONDO DILIO KONTORA

Adv. pad. Arūnas ŽLIOBA

Tel.: 8-685 71350

Rankpinigiai ar avansas?

SITUACIJA: Kreipėsi žmogus ir papasakojo, kad norėjo pirkti butą, sudarė su pardavėju sutartį, surašė, jog pirks butą ir kad duos rankpinigius. Žmogus persigalvojo ir buto nebepirko. O pardavėjas jam nebeatiduoda rankpinigių. Žmogus klausia, kaip čia yra?

Rodos, būtų taip: jei jau nesilaikai susitarimo – žadėjai pirkti, o neperki, – tai sumokėtų rankpinigių nebeatgausi. Tokių nuostatų žmonės laikėsi ir laikosi, taip buvo įpratę elgtis ne tik pirkdami butus, namus, žemės sklypus, bet ir automobilius bei kitokius vertingesnius daiktus. Jei jau sumokėjai rankpinigius, tai nepretenduok į juos susitarimo nesilaikymo atveju. Tokiuose susitarimuose dažnai mėgstama įrašyti ir sąlygą: jei pardavėjas atsisakys parduoti, tai jis pirkėjui privalės sumokėti dvigubą rankpinigių sumą. Atsivertę įstatymą pamatysime, kad būtent taip ir reglamentuojami rankpinigiais užtikrinami santykiai. Rodos, atsakymas būtų toks – na, žmogau, nebeatgausi savo rankpinigių.

Tačiau pasakysiu Jums, gerbiamieji, teisė yra pakankamai sudėtingas dalykas. Nebūdami specialistai, vargu ar visada teisingai sugebėsite nustatyti, kas bus teisus pagal įstatymą, net ir tuo atveju, jei įstatyme juodu ant balto parašyta: “Jei už sutarties neįvykdymą atsako rankpinigius davusi šalis, rankpinigiai lieka antrajai šaliai” (Civilinio kodekso 6.100 straipsnis).

Iš tikrųjų tokia situacija vertintina kiek kitaip. Rankpinigiais laikoma pinigų suma, kurią viena sutarties šalis pagal sudarytą sutartį jai priklausančių mokėti sumų sąskaita duoda antrajai šaliai, kad įrodytų sutarties egzistavimą ir užtikrintų jos vykdymą. Tai reiškia, kad rankpinigiai atlieka trejopą funkciją: pirma, mokėjimo funkciją, kitaip tariant, rankpinigiai yra sumos, kurią pirkėjas turi sumokėti pardavėjui, dalis; antra, įrodomąją funkciją, tai reiškia, jog sudarytas susitarimas dėl rankpinigių kartu patvirtina ir pagrindinės (buto, žemės, automobilio) pirkimo pardavimo sudarymo faktą; trečia, užtikrinamąją funkciją, kurios pagrindu “rankpinigiai lieka antrajai šaliai”. Tai drausmina sutarties šalis ir skatina jas sutartinius įsipareigojimus vykdyti tiksliai ir laiku. Tačiau jei duodama pinigų suma nevykdo bent vienos iš šių trijų funkcijų, tokia pinigų suma teisiškai nelaikytina rankpinigiais.

Iš situacijos matyti, kad šalys buvo sudariusios sutartį dėl ateityje įvyksiančio buto pirkimo. Taigi jos dar nebuvo sudariusios buto pirkimo pardavimo sutarties. Jų sudaryta sutartis yra tik preliminarioji buto pirkimo pardavimo sutartis. Vadinasi, susitarimas dėl rankpinigių nevykdo vienos iš trijų rankpinigiams būtinų funkcijų - užtikrinamosios funkcijos. Kitaip tariant, nėra ką rankpinigiais užtikrinti. Jūs sakysite, o kodėl negali būti užtikrinama sudarytoji sutartis dėl ateityje įvyksiančio buto pirkimo? Atsakau: ji negali būti užtikrinama todėl, kad ji laikoma preliminariąja sutartimi, o preliminarioji sutartis rankpinigiais negali būti užtikrinama pagal įstatymą…

Štai kokia situacija: žmogaus sumokėti rankpinigiai teisiškai juos įvertinus – visai ne rankpinigiai, o avansas. Ir visai nesvarbu, kad šalys tuos pinigėlius pavadino rankpinigiais ir pritaikė rankpinigiams, o ne avansui taikomas teisės normas. Teisinių santykių kvalifikaciją lemia ne šalių pavartota terminologija, o šių santykių turinys - nesvarbu, kaip tuos santykius šalys beįvardytų.

Išvada tokia: šalis, sumokėjusi avansą, turi teisę reikalauti jį grąžinti visais sutartinių įsipareigojimų nevykdymo atvejais, o šalis, gavusi avansą, jokiomis aplinkybėmis neturi jo grąžinti dvigubai.