Pastarasis susipriešinimo proveržis kilo, kai praėjusią savaitę Rusijos pareigūnai negyvai užtalžė du azerbaidžaniečius Rusijos Jekaterinburgo mieste. Baku į tai atsakė grupės Rusijos piliečių sulaikymu Azerbaidžane: propagandinio rusų kanalo „Sputnik“ darbuotojai apkaltinti šnipinėjimu, o dar keli rusai – narkotikų kontrabanda. Be to, Azerbaidžane atšaukti visi rusiški kultūriniai ir pramoginiai renginiai. Pastarasis žingsnis bene labiausiai įsiutino Maskvą. Abi pusės veikė negailėdamos brutalios jėgos ir savo veiksmus plačiai viešino.

Stiprus Baku atkirtis, panašu, buvo netikėtas Maskvai, įpratusiai, kad jei kas nors regione jai ir prieštarauja, tai daro santūriai ir nedelsiant stengiasi užglaistyti nesutarimus. Ne šį kartą.

Pasak azerbaidžaniečių gynybos ir saugumo analitiko Agilio Rustamzade, jo šalis puikiai supranta, kad Vladimiras Putinas keršys už tai, ką laiko pažeminimu ir įžeidimu. Prognozuojamos hibridinės ir kibernetinės atakos, neatmetama ir kad V. Putinui ilgainiui gali šauti į galvą surengti ir kokią nors karinę avantiūrą. Azerbaidžanas tam ruošiasi.

– Pastarąją eskalaciją sukėlė nužudymai Jekaterinburge, ar tai – ilgiau brendusios nesantaikos tęsinys?

– Susipriešinimo pradžia matyt reikėtų laikyti 2020 m., kai Azerbaidžanas išlaisvino okupuotas mūsų teritorijas ir tuo pačiu sumenkino Rusijos įtaką Pietų Kaukaze. Nuo tada santykių blogėjimas periodiškai įgaudavo įvairias formas ir įgavo didelį pagreitį po to, kai Rusija praėjusių metų gruodį numušė keleivinį Azerbaidžano lėktuvą. Nuo tada santykiai sparčiai blogėjo, o prieš kelias dienas perėjo į ypatingai aštrią fazę.

Du sveiki vidutinio amžiaus vyrai – kiek laiko ir kaip reikėjo juos mušti, kad jie mirtų? Tai buvo parodomoji egzekucija.

– Rusų pareigūnai mirtinai sumušė du azerbaidžaniečius. Tai buvo sąmoningas prievartos aktas, ar „netyčinis“ nusikaltimas? Pripažinkime, Rusijoje nieko nestebina naujienos, kad policininkai ar saugumiečiai taip „nuoširdžiai“ dirba savo darbą, kad po to rengiamos laidotuvės.

– Vienas dalykas būtų, jei tie du vyrai, tarkime, būtų pasipriešinę sulaikymui ir dėl to nušauti. Tačiau jie nužudyti visai kitaip. Patys pagalvokite: du sveiki vidutinio amžiaus vyrai – kiek laiko ir kaip reikėjo juos mušti, kad jie mirtų? Tai buvo parodomoji egzekucija, skirta azerbaidžaniečių bendruomenei Rusijoje ir visam Azerbaidžanui. Rusija pasakė: „Mes galime su jumis daryti, ką norime, net žudyti jūsų piliečius“.

– Azerbaidžanas nedelsdamas atsakė rusų sulaikymais. Gausiuose naujienų reportažuose iš Azerbaidžano buvo matyti, kad pareigūnai pabrėžtinai grubiai elgėsi su sulaikytaisiais, kai kurie iš jų akivaizdžiai buvo sumušti. Tai padaryta sąmoningai? Perdavėte žinią Maskvai jai geriausiai suprantama kalba?

– Tai buvo simetriškas, veidrodinis atsakas. Jie atgal gavo tai, ką darė su mūsų piliečiais. Savaime aišku, mūsų pareigūnai nieko nežudė, bet sulaikant ir tardant pritaikė griežtus metodus. Mes tai padarėme dėl paprastos priežasties – Rusija sustoja ten, kur gauna atsakomąjį smūgį.

Agilis Rustamzade / Asmeninio arch. nuotr.

– V. Putinas tikrai nepaliks šito be atsako, nes, jo supratimu, jūs pažeminote Rusiją. Kokio reikia laukti keršto? Tolesnių represijų prieš azerbaidžaniečių bendruomenės Rusijoje atstovus? Pavyzdžiui, neseniai labai grubiai sulaikytas bendruomenės Jekaterinburge pirmininkas.

– To žmogaus nemušė. Sulaikė, nugabeno į teismą kaip liudininką, ir po to paleido. Manau rusai suprato, kad represijos prieš mūsų piliečius nepalauš mūsų valstybės pozicijos. Greičiau jie imsis kitokio keršto – rengs hibridinius išpuolius, kiberatakas ir panašiai.

– Įdomu, kad pastarojo konflikto įkarštyje įvyko du tarptautiniai pokalbiai – Azerbaidžano prezidentas Ilchamas Alijevas telefonu kalbėjosi su Volodymyru Zelenskiu, o Rusijos diplomatijos vadovas Sergejus Lavrovas, kaip pranešama skambino Emmanueliui Macronui. Turint omenyje, kad Prancūzija yra tradiciškai labiausiai proarmėniška Europos valstybė, Rusija nusprendė pasieškoti sąjungininkų prieš Baku?

– Nežinau apie ką kalbėta, bet telefoninis I. Alijevo ir V. Zelenskio pokalbis neturi stebinti – tokių būta ne vienas. Juk Azerbaidžanas yra didžiausias humanitarinės pagalbos Ukrainai tiekėjas tarp buvusių sovietinių šalių.

Prancūzijos – Azerbaidžano santykiai pastaruoju metu buvo gana nuosaikūs ir jei Rusija kreipėsi į Paryžių pagalbos, man sunku prognozuoti, ar Paryžius norėtų imtis kažkokių veiksmų prieš Azerbaidžaną. Na, jei ir sumanytų, abejoju, ar Prancūzija turi poveikio Azerbaidžanui svertų. Pažvelkite taip, net mūsų kaimynė Rusija turi vis mažiau svertų, tai ką kalbėti apie Prancūziją…

Mes nesėdime rankų sudėję – šiuo metu formuojama Turkijos – Azerbaidžano – Pakistano karinė ašis.

– Kai dabar svarstoma, kur tikėtina kita Rusijos karinė agresija, ar nesibaiminate, kad Azerbaidžanas papildė taikinių sąrašą?

– Visi iki vieno Rusijos kaimynai daugiau ar mažiau susiduria su Rusijos invazijos grėsme. Mes nesėdime rankų sudėję – šiuo metu formuojama Turkijos – Azerbaidžano – Pakistano karinė ašis, o toliau galbūt ir tiurkų valstybių organizacija. Manau, kad tokia karinė – politinė sąjunga sugebės išmušti Rusijai iš galvos bet kokias mintis apie agresiją prieš Azerbaidžaną. Kaip minėjau, šiuo metu didžiausią pavojų kelia hibridinės atakos, kurios, beje, aktualios tiek mums, tiek jums ir vakar, ir šiandien, ir rytoj.

– Azerbaidžano – Rusijos santykiai gali normalizuotis ir grįžti prie visai draugiškos kaimynystės buvusios iki 2020 m.?

– Mūsų nesutarimai prasidėjo todėl, kad Azerbaidžanas kažkada ėmėsi kurti nuosavą, nepriklausomą užsienio ir gynybos politiką ir mes neketiname jos atsisakyti. Tai tiesiogiai prieštarauja Rusijos užsienio politikai. Na, galbūt tam tikro status quo nusistovėjimas ir įmanomas…

– Azerbaidžanas davė atkirtį tradicinei Rusijos spaudimo ir bauginimo politikai kaip jūsų regione, taip ir pavyzdžiui Vidurio Azijoje. Viena šalis tvirtai pasakė, kad nebijo ir nesileis menkinama ir kitos gali pasekti jos pavyzdžiu. Manote tai gali paveikti Rusijos pozicijas regione?

– Tai, kas vyksta Azerbaidžane, tiesiogiai veikia visą Pietų Kaukazo regioną, kuriame Sakartvelas šiandien mėgina balansuoti tarp dviejų pusių, o Armėnija rodo aktyvesnes pastangas tolti nuo Rusijos.

Azerbaidžano veiksmai tiesiogiai paveikė Rusijos interesus regione, o tai reiškia, visose jo valstybėse. Kaip sakoma, pavyzdys gali būti užkrečiantis. Kai Rusijos įtaka silpsta, o dabar tai ir įvyko, tai suteikia jėgų ir mažam Sakartvelui.

Rusija pralaimėjo Sirijoje, buvo priversta mesti visus išteklius į karą Ukrainoje, o jos laivyno nuostoliai šiame kare lėmė galios mažėjimą Juodosios jūros regione. Taigi, visa tai lemia Maskvos pozicijų nusilpimą ir Pietų Kaukaze ir Vidurio Azijoje.