Europos Sąjungos (ES) teisingumo komisarė ketvirtadienį sukritikavo netikėtą Danijos sprendimą vienašališkai atnaujinti tikrinimus šalies sienų perėjose, kuris gali išprovokuoti teisinius ginčus dėl laisvo judėjimo Šengeno zonoje.

Kopenhagai paskelbus, kad bus atnaujinti patikrinimai prie jos sienų su Vokietija ir Švedija, Europos Komisija pareikalavo, kad nebūtų sugriautas vienas iš kertinių ES principų - laisvas asmenų judėjimas.

ES teisingumo komisarė Viviane Reding, pernai mėginusi duoti atkirtį Prancūzijos vyriausybės pastangoms repatrijuoti čigonus, kurias ji laikė neteisėtomis, ketvirtadienį pareiškė Danijos teisingumui Larsui Barfoedui, kad Kopenhaga privalo raštu pateikti garantijas, jog nesikėsins į sritį, kurioje svarbiausias žodis priklauso Briuseliui.

Pasak vieno ES diplomato, V.Reding paragino L.Barfoedą užtikrinti, jog Danija oficialiai įsipareigos, kad jos naujoji politika "nepadarys jokio poveikio laisvam asmenų judėjimui".

Penktadienį Briuselyje vyksiančių tiesioginių derybų išvakarėse V.Reding sakė ministrui, jog ji "nepaprastai susirūpinusi dėl Danijos vyriausybės vienašališkų veiksmų", pridūrė diplomatas.

ES šalių vidaus reikalų ministrai ketvirtadienį pademonstravo stiprų palaikymą nepaprastosioms priemonėms 25 šalis apimančioje Šengeno zonoje, atsiliepdami į populistų kurstomus nuogąstavimus, kad pastarieji neramumai Šiaurės Afrikoje nulems milžinišką ekonominių migrantų antplūdį.

Tačiau Europos Parlamento nariai pasmerkė Danijoje artimiausiomis savaitėmis planuojamus įvesti naujus suvaržymus, suteikiančius teisę muitinės pareigūnams tikrinti keliautojus, jeigu įtariama nusikalstama veikla, tokia kaip narkotikų gabenimas per sieną.

"Tai niekaip nesusiję su asmenų pasų tikrinimais", - pareiškė Danijos integracijos ministras Sorenas Pindas, kuris stengėsi atriboti savo vyriausybės žingsnį nuo didesnių problemų, susijusių su atvirų sienų režimų Šengeno erdvėje, suteikiančiu galimybę netrikdomai keliauti iki 400 mln. ES šalių piliečių ir teisėtų migrantų.

Ministras nurodė, kad jo šalies vyriausybė sudarė susitarimą su ultradešiniosiomis jėgomis, vis labiau besireiškiančiomis ES politikoje, kad muitinės pareigūnams bus suteikta teisė tikrinti automobilius, įtarus nusikalstamą veiklą.

"Manau, kad atidžiai išstudijavus šį modelį visi pamatys, kad, cituojant Shakespeare'ą (Šekspyrą), sukelta daug triukšmo dėl nieko", - pareiškė S.Pindas.

ES išorinės sienos kurį laiką patyrė didesnę apgultį Graikijoje, kurios įsiskolinimų prislėgtai vyriausybei buvo sunku reguliuoti iš kaimyninės Turkijos besiveržiančių migrantų srautą, todėl iš kitų Bendrijos šalių buvo pasiųsti pasieniečiai, turintys padėti sureguliuoti padėtį.

Tačiau prasidėjus "arabų pavasariui", Prancūzija ir Italija uoliai siekė, kad būtų suteikta galimybė laikinai atnaujinti ES vidinių sienų kontrolę, kai Roma išdavė laikinus leidimus gyventi   apie   20 tūkst. migrantų. Šie leidimai taip pat suteikia teisę laisvai judėti visose Šengeno zonos šalyse.

"Privalome nesunaikinti Šengeno", - sakė Europos Parlamento pirmininkas Jerzy Buzekas, buvęs Lenkijos premjeras.

Didžiausiai Europos Parlamento frakcijai - konservatoriams - vadovaujantis Josephas Daulis pareiškė, kad "nuolatinis sienų kontrolės atnaujinimas yra nepriimtinas".

"Mes visi esame už laisvą Europą, tačiau stipri muitinės kontrolė nesikerta su Šengeno (sutartimi) ir iš tikrųjų yra gyvybiškai svarbi kovos su nusikalstamumu abipus sienų dalis", - replikavo S.Pindas.

ES vidaus reikalų ministrais 15 balsų prie 12 pritarė Europos Komisijos planui leisti laikinai grąžinti pasieniečius į tam tikras teritorijas, patiriančias staigų migrantų antplūdį, tačiau toks žingsnis galės būti taikomas kaip paskutinė ir griežtai kontroliuojama priemonė.

Vidinių Šengeno zonos sienų kontrolę taip pat bus galima atnaujinti, jeigu kuri nors ES šalis nesugebėtų suvaldyti migrantų plūsmo iš Bendrijai nepriklausančių valstybių.