Rusijos karo žaidimai kelia nerimą Baltijos šalims. Įtakingas Didžiosios Britanijos žurnalas „The Economist“ analizuoja, kiek reali yra Maskvos karinė grėsmė.
Fantastinis karo scenarijus
Kai gynybos planavimas ir politika susipina, prasideda panika. Rugsėjo karo pratybos Vakarų Rusijoje ir Baltarusijoje vyko pagal fantastinį scenarijų: etniniai lenkai Vakarų Baltarusijoje sukyla, o Lietuvos „teroristai“ atakuoja Kaliningrado sritį. Prieš juos stoja 10 tūkst. Rusijos ir Baltarusijos karių, jie bando apginti Kaliningrado sritį iš jūros ir siunčia specialius padalinius už priešo linijos. Netrukus trys NATO daliniai - vienas iš Latvijos, kitas iš Estijos, o trečias iš kokios nors Vakarų valstybės - įsiveržia į Vakarų Rusiją, kur sulaukia elitinės 76-osios desantininkų divizijos ir motorizuotos šaulių brigados atkirčio.
Karo pratybose visuomet reikalingas įsivaizduojamas priešas. Maskva pasirinko NATO, ir tai neturėtų stebinti. Šiaurės Atlanto aljansas priartėjo prie pat Rusijos sienų ir nepaisydamas Kremliaus protestų įtraukė į savo sudėtį tuziną pokomunistinių valstybių. Todėl Maskvai knieti pasiusti grėsmingą atsakomąjį signalą.
Karas prieš NATO - neįmanomas
Vakarų valstybės pačios ragina ir padeda Rusijai modernizuoti kariuomenę. To neįmanoma padaryti be praktinių mokymų. Vienas pagrindinių pratybų tikslų ir yra įvertinti, ar sėkmingai vyksta karo reforma, o ypač - vakarietiško tipo autonomiškų brigadų kūrimas.
Rusija neturi nei noro, nei galimybių kariauti prieš NATO. Jos kariuomenė vis dar yra pasenusi, o sienos - nestabilios. Todėl ji nešvaisto laiko mažai tikėtinam didžiojo karo prie Vakarus scenarijui, o įsivaizduojamu priešu renkasi lietuvius teroristus. Aišku, tokios fantazijos gali kelti tik juoką.
Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkai irgi negali švaistyti laiko fantastiniams scenarijams, nes jų kariai giliai įklimpo Irake bei Afganistane.
Baltijos šalys nerimauja
Rusijos karo pratybos visgi kelia didelį nerimą kaimyninėms šalims. Jos prisimena, kaip po kelerius metus trukusių mokymų 2008 m. įsižiebė karas Gruzijoje, ir priekaištauja Aljanso strategams, kad jie neturi mažų ir pažeidžiamų Baltijos šalių gynybos plano. NATO dar nė karto nesurengė sausumos pratybų šių valstybių teritorijoje, o Aljanso grėsmių analizės dokumentuose tik prieš dvejus metus buvo užsiminta apie galimą konfliktą su Rusija.
Vakarų karo analitikai pastebėjo, kad Rusija stiprina savo Baltijos laivyną naikintuvais ir desantiniais laivais iš Juodosios jūros bei Šiaurės laivynų. Maskva taip pat dislokavo Baltarusijoje savo pažangiausią oro gynybos sistemą S-400 ir tuo pat metu surengė Strateginių raketinių pajėgų, saugančių Kremliaus branduolinį arsenalą, mokymus.
„Pratybų mastas, naudojama ginkluotė, įtrauktos pajėgos ir mokymų scenarijai - visa tai aiškiai rodo, kad Rusija repetuoja plataus masto konvencinę strateginę karinę operaciją“, - ataskaitoje rašė Estijoje įsikūrusio Tarptautinio gynybos studijų centro analitikas Kaarelas Kaasas.
Rusijos pajėgos pasirodė prastai
Rusija šį rudenį surengė dvigubas pratybas: vienas šiaurėje („Ladoga“) ir kitas vakaruose („Zapad-09“). Kiekvienose jų dalyvavo mažiau nei po 13 tūkst. karių, nes peržengusi šį slenkstį Maskva būtų priversta kviesti tarptautinius stebėtojus. Kaimyninės valstybės negalėjo stebėti pratybų. Išimtis buvo padaryta Lietuvai ir saujelei jos atstovų, nuvykusių į Baltarusiją. Tačiau tai vis tiek nepadeda stiprinti pasitikėjimo.
Iš informacijos trupinių, kuriuos pavyko surinkti, užsienio stebėtojai padarė išvadą, kad Rusijos pajėgos per pratybas nepasirodė įspūdingai. Bendras Rusijos ir Baltarusijos štabas dirbo prastai. Nepilotuojami lėktuvai, dažnai naudojami Vakarų valstybių, tebuvo šou elementai. Kariai ir karo technika judėjo pernelyg lėtai - panašiai, kaip per praėjusių metų karą Gruzijoje.
Lenkijos, Baltijos šalių ir kitų regiono valstybių pareigūnai netrukus susitiks Varšuvoje ir įvertins Rusijos karo pratybų reikšmę. NATO savo išvadas pateiks vėliau. Mokymai nepraslydo ir pro Vašingtono akis: JAV eskadrinis minininkas „USS Cole“ atplaukė prie Estijos krantų, o NATO lėktuvai pakilo nedidelei treniruotei. Galbūt, atsirado daugiau argumentų už tai, kad kitąmet Baltijos šalyse įvyktų NATO pratybos, kuriose dalyvautų ir Aljanso greito reagavimo pajėgos.
Nesutarimai NATO viduje
Rusijos karo pajėgtų būklė yra prasta, bet dalis NATO narių Europoje taip pat negali pasigirti modernia kariuomene. Aljanso galimybės apginti Baltijos šalis priklauso tik nuo JAV. Jėgos šalininkai NATO struktūrose peikia Vokietiją ir Italiją už tai, kad jos trukdo sudaryti formalius planus nenumatytiems atvejams, kaip to reikalauja JAV prezidentas Barackas Obama. Švelnių priemonių šalininkai atkerta, kad saugumui užtikrinti pakanka Šiaurės Atlanto Aljanso sutarties penkto straipsnio, įpareigojančio valstybes nares ginti viena kitą.
Rytų Europos valstybės vis garsiau kalba apie naują NATO strategiją, kuri turėtų būti priimta kitais metais. Šiuo metu Aljansas visą dėmesį skiria karui Afganistane, o jos nori būti tikros, kad kolektyvinė gynyba išlieka pagrindiniu prioritetu. Rytų Europos šalys teigia, kad tik tai gali įtikinti jų rinkėjus, jog būtina siųsti karius į Afganistaną, kai grėsmingas kaimynas pašonėje žvangina ginklais.
Naujausi komentarai