Amerikiečiai nuo lentynų šluoja naują knygą apie pirmąją šalies porą, neatsispirdami smalsumui sužinoti apie Baltųjų rūmų vidaus virtuvę, nesutarimus ir pikantiškus faktus.

Išsikasė karo kirvį

Laikraščio „The New York Times“ žurnalistės Jodi Kantor knyga „Obamos“ atveria skaitytojams Baltųjų rūmų gyvenimą, kuris, kaip rašo autorė, nėra toks ramus ir tvarkingas, kaip daugeliui atrodo iš šalies. Knygoje rašoma, kad pirmoji ponia Michelle Obama pirmuosius dvejus metus nuolat kariaudavo su tuomečiu administracijos vadovu Rahmu Emanueliu.

Prezidento žmonai iš karto kilo abejonių, kai jis buvo paskirtas į šį postą dar prieš jiems atsikraustant į Baltuosius rūmus 2009 m. sausį. Netrukus R.Emanuelis uždraudė jai dalyvauti rytiniuose prezidento administracijos posėdžiuose. Pirmoji ponia jautėsi izoliuota jai skirtose patalpose.

„Michelle ir R.Emanuelis neturėjo beveik jokio ryšio. Jų santykiai buvo šalti ir keblūs nuo pat pradžių, – knygoje rašo autorė. – Ji skeptiškai žiūrėjo į jo paskyrimą, o jis irgi neliko skolingas.“

J.Kantor pasakoja, kaip kartą M.Obama taip įsiuto ant R.Emanuelio, kuris liepė jai dalyvauti Demokratų partijos rinkimų kampanijoje, kad išvis atsisakė pajudinti net pirštą. Prezidentas B.Obama tuomet sutiko sudalyvauti tik keliuose rinkimų renginiuose.

Nepatiko turgaus derybos

M.Obamos ir R.Emanuelio santykiai paaštrėjo 2010 m., kai Jungtinėse Valstijose užvirė karštos diskusijos dėl sveikatos reformos. Pirmajai poniai nepatiko administracijos vadovo turgaus derybos, kurių jis ėmėsi norėdamas prastumti prieštaringai vertinamą reformų įstatymą.

„Administracijos vadovas bandė įtikinti prezidentą atsitraukti ir kai kur nusileisti, bet pirmoji ponia ragino jį tvirtai laikytis užsibrėžto kurso. R.Emanuelis norėjo laimėti standartinėmis prezidento sėkmės priemonėmis: įstatyminės pergalės, rinkimų skaičiai. O M.Obama vadovavosi asmeniškesniais kriterijais: ar jos vyras vykdė jų misiją? – knygoje rašo J.Kantor. – B.Obama turėjo rinktis iš dviejų pasaulėžiūrų – administracijos vadovo ir savo žmonos. Jo sprendimas tęsti sveikatos apsaugos sistemos pertvarką reiškė R.Emanuelio saulėlydžio pradžią.“

Pirmoji ponia siuto

Pasak J.Kantor, M.Obama taip pat nugalėjo R.Emanuelį panašioje kovoje dėl imigracijos reformos 2010 m. Pragmatiškų pažiūrų R.Emanuelis tvirtino, kad spausti imigrantus tuo metu buvo beprasmiška, nes prieš vidurio kadencijos rinkimus tokio pobūdžio įstatymas niekaip negalėjo sulaukti Kongreso pritarimo. Bet, anot J.Kantor, M.Obama įtikino vyrą nenukrypti nuo savo politinio kurso, atkakliai kovoti dėl reformos ir pasakyti kalbą šiuo klausimu. Kaip ir prognozavo ekspertai, jokių rezultatų ši kalba nedavė.

„Pirmoji ponia siuto, – rašo J.Kantor. – Jai tai atrodė lyg dar vienas įrodymas, kad vyro patarėjai prastai dirba. Prezidento kalba patvirtino jos blogiausius įtarimus, ir tuo metu, kaip sakė keletas padėjėjų, Michelle tiesmukai ragino vyrą pakeisti savo komandą.“
2010 m. R.Emanuelis paliko Baltuosius rūmus ir tapo Čikagos meru.

JAV pirmoji ponia turėjo konfliktų ir su buvusiu Baltųjų rūmų atstovu spaudai Robertu Gibbsu. Kai į viešumą pateko M.Obamos Prancūzijos prezidento žmonai išsakyti žodžiai, kad gyvenimas Baltuosiuose rūmuose primena pragarą, R.Gibbsas iš pradžių išrašė velnių prezidento patarėjai Valerie Jarrett, o vėliau per rytinį pasitarimą keiksnojo ir pačią pirmąją ponią.

Prieštaringas vakarėlis

Pardavimo rekordus gerinančioje knygoje J.Kantor pateikia 33 interviu su artimiausiais pirmosios poros aplinkos žmonėmis, nors su pačiais Obamomis žurnalistė nebendravo. Baltieji rūmai kritiškai įvertino šią savaitę lentynose pasirodžiusią knygą.

„Knyga, kurioje pernelyg dramatizuojamos senos istorijos, pasakoja apie du žmones, iš kurių autorė net nepaėmė interviu“, – kritiką žėrė Baltųjų rūmų atstovas spaudai Ericas Schultzas.

B.Obamos komanda ypač piktinasi J.Kantor pasakojimu apie tai, kaip 2009 m., per patį krizės įkarštį, pirmoji pora surengė prabangų Helovino vakarėlį. Tarp svečių buvo kino žvaigždė Johnny Deppas, apsirengęs Skrybėlininku iš tuomet tik pasirodžiusio filmo „Alisa Stebuklų šalyje“, ir George'as Lucasas, vaizdavęs savo kultinės sagos „Žvaigždžių karai“ herojų. Salę, kurioje vyko renginys, puošė Holivudo režisierius Timas Burtonas.

„Baltųjų rūmų pareigūnai taip nervinosi, kaip tokį spalvingą holivudišką vakarėlį įvertins bedarbiai amerikiečiai arba jų atstovai Kongrese, kurie netrukus turėjo balsuoti dėl sveikatos sistemos reformos, kad apie šį renginį niekas viešai nekalbėjo, ir Burtono ir Deppo dalyvavimas liko paslaptis“, – rašo J.Kantor.

Baltųjų rūmų atstovas spaudai E.Schultzas tikino, kad knygos autorė savaip interpretavo minėtą vakarėlį.

„Šis renginys buvo skirtas Vašingtono mokyklos moksleiviams ir šimtams karių šeimų, todėl Baltieji rūmai neturi dėl ko gėdytis“, – tikino E.Schultzas.