Norvegijos premjeras Jensas Stoltenbergas, kurio vyriausybė ir partija tapo praeitą savaitę įvykdytų kruvinų išpuolių taikiniais, daugelio giriamas dėl orios ir grynai norvegiškos reakcijos per šios tragedijos sukeltą krizę.

Kaip rodo trečiadienį paskelbti vienos apklausos rezultatai, 94 proc. norvegų patenkinti ministro pirmininko veiksmais po praeitą savaitę vykusių žudynių, o nepasitenkinimą reiškė tik 2 proc. respondentų.

"Stoltenbergas šiomis nepaprastomis aplinkybėmis pasirodė esantis fantastiškas lyderis - žmogiškas, tačiau taip pat tvirtas. Jis dar niekada nebuvo pasirodęs taip įspūdingai", - populiaraus dienraščio "Aftenposten" apžvalgininkas Haraldas Stanghelle sakė naujienų agentūrai AFP.

Kai penktadienio popietė Oslo vyriausybiniame kvartale detonavo sprogmenų prikrautas automobilis, asmens sargybiniai skubiai išvežė 52 metų vyriausybės vadovą į slėptuvę, baiminantis, jog jo gyvybei gresia pavojus.

Tačiau kai po kelių valandų buvo suimamas šių atakų vykdytojas, prisipažinęs dėl savo nusikaltimo, J.Stoltenbergas nuolat rodydavosi viešumoje - lankė išsigelbėjusius per išpuolius ir aukų šeimas, vadovavo gedulo ceremonijoms ir visuotinei tylos minutei, taip pat bendravo su tarptautinės žiniasklaidos atstovais.

Per pirmąją spaudos konferenciją po atakų J.Stoltenbergas tvirtai teigė, kad 76 jo tėvynainių, kurių daugelį premjeras asmeniškai pažinojo, žūtis paskatins Norvegiją atsigręžti į savo esmines vertybes.

"Norvegija yra susitelkusi maža šalis, o kai mus ištiko tokia katastrofa, tai sutvirtina mūsų šalį. Ir tai padės mums išgyventi šiuos sunkius laikus, - jis sakė žurnalistams. - "Žinia bet kam, užpuolusiems mus, žinia nuo visų (žmonių) Norvegijoje: jūs mūsų nesunaikinsite, nesugriausite mūsų demokratijos ir mūsų idealų apie geresnį pasaulį."

Šią žinią J.Stoltenbergas dažnai kartojo vėlesnėmis dienomis, tačiau taip pat pripažino, jog šios atakos neišvengiamai paliks ilgalaikių randų. Jis pabrėžė, kad šie išpuoliai tapo savotiška takoskyra: "Norvegija prieš (atakas) ir Norvegija po jų."

Darbo partijos lyderio, kuris seniai laikomas savotišku politikos aristokratu, kai 2000 metais tapo jauniausiu premjeru savo šalyje, pozicija palietė daugumos Norvegijos gyventojų dvasią.

J.Stoltenbergas "pademonstravo didį orumą, didį susitvardymą nevaidindamas miniai, - sakė 49 metų telekomunikacijų vadybininkė Marleen Laschet. - Net jeigu, anot jo, bus prieš ir po, jis parodė, kad mes nežaisime nusikaltėlio primesto žaidimo, kad mes dėl jo nepasikeisime."

Daugiausiai žmonių gyvybių nusinešė šaudynės netoli Oslo esančioje vaizdingoje Utiojos saloje veikusioje valdančiosios partijos jaunimo vasaros stovykloje vykusios šaudynės. Būdamas paauglys, J.Stoltenbergas taip pat yra ne kartą vasarojęs šioje saloje.

"Tai nutiko vietoje, kurioje praleidau daug laiko jaunystėje... Tai buvo mano jaunystės rojus, kuris dabar virto pragaru", - premjeras sakė po šeštadienį vykusio susitikimo su kai kuriais išsigelbėjusiais žmonėmis.

"Jis mums pademonstravo naują savo asmenybės pusę - daug atviresnę, daug jautresnę, nors anksčiau jis laikytas itin rimtu žmogumi", - sakė 21 metų studentė Stine Paulsen.

J.Stoltenbergas gimė 1959 turtingoje šeimoje, todėl neretai buvo vadinamas leiboristu aristokratu.

Jo tėvas Thorvaldas buvo vienas iš aukščiausio rango Norvegijos diplomatų ir kurį laiką dirbo užsienio reikalų ministru, o motina Karin tapo valstybės sekretore.

J.Stoltenbergas kurį laiką mokėsi vienoje eksperimentinėje mokykloje, o paauglystėje bičiuliavosi su maoizmo šalininkais, nusistačiusiais prieš NATO ir Europos Bendriją. Jis netgi mėtė akmenis į JAV ambasadą Osle per vieną protestą prieš Vietnamo karą.

Būsimasis premjeras išmėgino ir žurnalisto plunksną, trumpai dirbęs kairiosios pakraipos laikraštyje "Arbeiderbladet". Baigęs ekonomikos studijas, jis dirbo valstybinėje statistikos agentūroje, vėliau dirbo mokytoju, kol galiausiai buvo išrinktas į šalies parlamentą 1991 metais.

Vėliau jis greitai kilo politinės karjeros laiptais. J.Stoltenbergas vadovavo Energetikos ir Finansų ministerijoms, o vėliau jam buvo pavesta vadovauti vyriausybei.

Nors po 18 mėnesių jam teko palikti šį postą, J.Stoltenbergas į jį grįžo po rinkimų 2005 metais ir buvo perrinktas po ketverių metų.