Rusijos Uralo regione užfiksuotas meteoritų lietus galėjo būti susijęs su vienu netoli Žemės praskriejusiu asteroidu, pareiškė vienas Nepaprastųjų situacijų ministerijos pareigūnas.

„9 val. 20 min. Uralo (5 val. 20 min. Lietuvos) laiku danguje virš Čeliabinsko buvo pastebėtas objektas, kuris skriejo dideliu greičiu ir paliko pėdsaką. Po dviejų minučių pasigirdo trys trinktelėjimai. Sprogimo banga išdaužė langus Čeliabinske, Kopeiske, Korkine ir keliuose kituose miestuose šios srities pietinėje ir centrinėje dalyje“, - sakė ministerijos skyriaus Čeliabinske vadovo pareigas einantis Jurijus Burenka.

Apgriuvusios gamyklų sienos, išdaužti langai mokyklose bei ligoninės visa tai smūginės bangos padariniai, skelbia Uralo Nepaprastųjų situacijų ministerijos  Uralo regioninis padalinys.

Nepaprastųjų situacijų ministerijos duomenimis, tarp nukentėjusių yra nemažai vaikų, dauguma susižeidusių kreipėsi medicininės pagalbos dėl sužeidimų, susijusių su stiklo šukėmis, rimtesnių traumų ar mirčių kol kas neužfiksuota.

Nors Rusijos Nepaprastųjų situacijų ministerija teigia, jog meteoritų lietus susijęs su šiandien pro žemę praskrendančiu asteroidu 2012DA14, kuris, NAS'os mokslininkų teigimu, būtent vasario 15-ąją turėtų priartėti prie žemės itin pavojingu 28 tūkst. km atstumu, tai žymiai arčiau ne įprastai praskriejantys asteroidai, tačiau Kourovkos observatorijos direktorė Polina Zacharova duodama komentarą gazeta.ru pabrėžė, jog sąsajų tarp 2012DA14 ir situacijos Urale nėra ir asteroidas neturėtų sukelti panašių reiškinių.

Paskutiniais duomenimis, Situaciją Čeliabinsko apskrityje stebi 7 lėktuvai, 112 iš 514 nukentėjusių paguldyti į ligoninę, išdaužti daugiau nei 300 pastatų langai. Šiuo metu pranešama, kad devynių sužeistūjų būklė vertinama kaip sunki ir vidutinio sunkumo. Tapo žinoma, kad tarp iš 112 ligoninėje atsidūrusių žmonių net 80 vaikų. Šimtams namų saugumo sumetimais atjungtos dujos. Oficiali valdžia paneigė gandus apie galimą pakarttiną smūgį, taip pat paneigti galnai apie masinę gyventojų evakuaciją.

Kaip bebūtų keista regione panikos ženklų nepastebima. Gyventojai elgiasi ramiai, nešluoja iš parduotuvių nei būtinosios reikmės produktų nei kitų spec. priemonių.

Čeliabinsko merija kreipėsi į įmonių savininkus su prašymu nebevykdyti darbionės veiklos įmonėse kurių langai išdaužti ir paleisti darbuotojus namo.

Ministerijos skyriaus Čeliabinske vadovo pareigas einantis Jurijus Burenka pridūrė, kad visa infrastruktūra, energetikos ir ryšių tinklai veikia įprastu režimu, o spinduliuotės lygis normalus.

Rusijos ministras pirmininkas Dmitrijus Medvedevas taip pat pakomentavo situaciją Čeliabenske, tačiau šioje stichinėje situacijoje premjeras įžvelgė šviesiąją pusę ir meteorito sprogimą pasiūlė laikyti Krasnojarsko ekonomikos forumo simboliu.

Tuo metu prezidentas Vladimiras Putinas, komentuodamas situaciją buvo nusiteikęs kiek rimčiau nei ministras pirmininkas. Susitikime su Ypatingujų situacijų ministerijos vadovu Vladimiru Pučkovu prezidentas pabrėžė, kad visiems nukentėjusiems turi būti nedelsiant suteikta visa reikalinga pagalba.

Aplinkiniuose rajonuose, nenukentėjusiuose nuo sprogimo jau renkami pinigai bei kita būtinoji pagalba. Įvykio vietoje pastebima ir tai, jog ištikti šoko gyventojai iš vaistinių supirkinėja širdies lašus bei raminamuosius taip pat pirmosios pagalbos priemones.

Pats meteoritas aptiktas apie 80km nuo Satkos miesto, lėktuvai nenukentėjo, geležinkeliai taip pat.

JAV Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA) anksčiau paskelbė, kad vienas asteroidas vasario 15 dieną praskries pavojingu atstumu nuo Žemės.

Tyrėjų duomenimis, šis dangaus kūnas labiausiai priartės prie mūsų planetos 21 val. 20 min. Lietuvos laiku, praskriedamas už maždaug 27 358 kilometrų nuo Žemės.

„Tai pats mažiausias atstumas, per kurį toks didelis asteroidas kada nors yra priartėjęs prie Žemės“, - nurodė NASA.

Asteroidą 2012DA14 atrado 2012 metais vienas astronomas, dirbęs La Sagros observatorijoje pietų Ispanijoje.

„Tokio dydžio asteroidas galėtų nušluoti nuo žemės paviršiaus visą miestą. Krentant jo smūgio galia būtų tūkstantį kartų didesnė negu bombos, numestos ant Hirošimos 1945 metais“, - sakė vienas tyrėjas iš Kalifornijos reaktyvinio judėjimo tyrimų laboratorijos.

Tačiau NASA specialistai pažymėjo, jog „susidūrimo galimybės nėra“.

Netoli Žemės skriejantį asteroidą stebėti geriausios sąlygos bus Azijos ir Australijos gyventojams.

Komentaras

Lietuvos etnokosmologijos muziejaus vadovas dr. Gunaras Kakaras.

Nuo tokio meteorų lietaus žmonija šiai dienai apsisaugoti negali.

Iš vienos pusės šis atvejis – labai normalus, iš kitos – neeilinis. Esmė labai paprasta: tikimybė Žemei susidurti su meteoritais – kasdienybė. Jų į žemę krinta pakankamai daug, bet su stambesniais tokiais kaip įvykęs Rusijoje, nes tai jau buvo meteoritų lietus. Neeilinis atvejis yra tai, kad lietus buvo tiek plačiai matomas ir sukėlė tokius milžiniškus efektus.

Ir labai savotiška, ir keista, ar tai sutapimas, jog pro Žemę šiąnakt praskriejo asteroidas. Klausimas, ar tas meteor kritimas turi ryšį, bet tai bus nesunku nustayti, kai bus patikslinta šito meteoritų lietaus kritimo kryptis. Teoriškai galimas dalykas, kad asteroidą lydėjo šiukšlės pakankamai dideliu atstumu. Viskas paaiškės nuo krypties ir rastų nuolaužų. O žinių apie nuolaužas kolkas neturime.

Žiūrint filosofiškai, tai įspūdingas priminimas žmonijai, kad kosminės katastrofos, didesnio ar mažesnio mąsto, yra visiškai realios. Tik esmė yra ta, kad mes nežinome jų tikimybės, ir, žinoma, nesame pasiruošę. Tam nuspėti yra šiokios tokios galimybės, nes pasaulyje labai daug observatorijų dalyvaujančių ir stebinčių asteroidų skriejimą žemės link. Tačiau toli gražu ne visi užregistruojami, kurie tokius pavojus gali sukelti.

Iš anksto konkrečių nuolaužų pastebėjimas, kaip pastarasis įvykis – neįmanomas, nes šiukšlės per daug smulkios, per daug mažos. Pavyzdžiui, šiąnakt pro žemę praskriejęs asteroidas buvo pastebėtas dar pernai.

Artimiausiu metu tokių meteorų lietaus tikėtis nevertėtų, nors teoriškai tai įmanoma netgi Lietuvoje.

G.Kakaras primena, kad Lietuvos etnokosmologijos muziejuje eksponuojamos nuolaužos labai stambaus kritimo prie Amūro. 1947 m. Sichote Alinio meteoritas Primorės krašte 4-5 kilometrų aukštyje suskilo į daugybę skeveldrų. Iš viso buvo surinkta 23 tonos grynos geležies gabalų.