Įmonių bankrotų galinga banga vis dar ritasi per Lietuvą. Statistikos departamento duomenimis, 2009 metais bankrutavusių ir bankrutuojančių  įmonių padaugėjo 92 proc. – bankroto procesai pradėti 1843 bendrovėse. 

Sparčiai daugėjo

Tai viena didžiausių bankrotų bangų per dvidešimt nepriklausomybės metų.  Palyginti su Lietuvos vidurkiu, Panevėžio apskrityje situacija dar prastesnė, čia bankrotų užregistruota šimtu procentų daugiau. 

Bankroto procedūros pradėtos 138 miesto įmonėse, o 2008 metais bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių buvo tik 60.  Panevėžyje dirbantys bankroto administratoriai pažymi, kad regione sparčiausiai bankrutavo statybos ir paslaugų įmonės, transporto kompanijos ir žemės ūkio bendrovės.

„Nemažai bankrotų paskelbta toms bendrovėms, kurios prisiėmė paskolų,  o palūkanoms kylant nesugebėjo jų grąžinti. Todėl kreditoriai prašo iškelti bankrotų bylas. Griūna miesto pakraščiuose esančios kavinės, joms sunku išgyventi – sunkmečiu sumažėjo klientų, smuko apyvarta. Nemažai paskolų pasiėmė smulkiosios baldų įmonės – jos, gamindamos vien baldus, nebesugeba išsilaikyti. Įmonėms sunku konkuruoti su didžiaisiais gamintojais, todėl jos priversto bankrutuoti“, – pasakojo Panevėžyje dirbantis bankroto administratorius Vidmantas Paludnevičius.
Eksportuojančiosios atsigauna

Pastebima, kad Panevėžyje sumažėjo bankrutuojančių bendrovių, orientuotų į eksportą. Šios įmonės po truputį atsigauna. To negalima pasakyti apie dirbančiąsias vidaus rinkai.

„2008 metų pradžioje bankrutuodavo daug transporto įmonių, bet, kiek teko girdėti, transportas sektorius po truputį atsigauna. Gamybos įmonės, kurios eksportuoja, taip pat laikosi, o tos, kurios orientuojasi į vidaus rinką, vis dar išgyvena ne pačius geriausius laikus. Statistiškai šių metų bankroto bylų mažėjo, tačiau bankrotų vis dar daugybė“, – teigė V.Paludnevičius.

Bankrotų Panevėžyje neišvengia net tos įmonės, kurioms pagalbą suteikia valstybė. Prieš keletą metų Panevėžio darbo birža pagal vietinių užimtumo iniciatyvų projektą 177 tūkst. litų parėmė langų gamybos bendrovę „Langitas“. Už šiuos pinigus bendrovė buvo įsteigusi devynias naujas darbo vietas, įsigijo reikalingos įrangos. Tačiau praėjus metams, kai gavo paramą, įmonė susidūrė su finansiniais sunkumais, o pernai rudenį bendrovei iškelta bankroto byla. Neįvykdžiusi sutarties su Darbo birža, bendrovė jai liko skolinga 129 tūkst. litų.

Iškalbinga statistika

Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje praėjusiais metais dažniausiai bankrotą įmonėms skelbė įmonių administracijos vadovai, jie inicijavo 41,4 procento bankrotų, „Sodros“ prašymu iškelta 15,6 procento bankrotų, o įmonių savininkų pageidavimu – 7,7 procento.

2009 m., palyginti su 2008 m., darbuotojų inicijuotų bankrotų padaugėjo 3,5 karto, įmonių administracijos vadovų – 2,9 karto. Per 2009-uosius daugiausia bankroto procesų buvo pradėta Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos apskrityse – atitinkamai 639, 382 ir 266 bankroto bylos.

2009 m. Lietuvoje dažniausiai bankrutavo statybos įmonės – 422, arba 22,9 procento visų praėjusiais metais bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių, bei didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonės – 415, arba 22,5 procento visų bankrutavusių įmonių. 2009 m., palyginti su 2008 m., padaugėjo daugelio veiklos rūšių bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių. Ypač padaugėjo transporto ir saugos, informacijos ir ryšių bei nekilnojamojo turto bendrovių bankrotų.