Nuo šiol energetinių želdinių plantacijas galima auginti ne tik nuosavoje, tačiau ir išnuomotoje žemėje. Ši Žemės ūkio ministro patvirtinta taisyklė atvėrė naujas galimybes tiek biokuro plėtotojams, tiek ir nederlingų žemių savininkams Lietuvoje.
„Šis žingsnis leidžia tikėtis, kad Lietuvai pavyks pasivyti iki šiol vangiai įgyvendinamus tikslus, numatytus Nacionalinėje energetikos strategijoje“, - teigė Lietuvos biomasės energetikos asociacijos LITBIOMA prezidentas Remigijus Lapinskas.
Nacionalinėje energetikos strategijoje numatyta iki 2015 metų įveisti apie 7,5 tūkst. hektarų trumpos rotacijos želdinių ir energetinėms reikmėms pateikti 45 tūkst. tne (tonos naftos ekvivalento). Iki 2025 metų planuojama įveisti apie 11,5 tūkst. hektaro energetinių plantacijų, nors 2005-2009 metais Lietuvoje tebuvo įveista 500 ha energetinių želdinių.
„Nauja tvarka yra gera naujiena nenaudojamų žemių savininkams, tačiau energetinių želdinių augintojams vien šio paskatinimo nepakanka. Pagrindinė plantacijų neveisimo priežastis - menka parama augintojams. Plantacijų steigimą paspartintų sugrąžinta 70 proc. kompensacija įveisimui“, - sakė R.Lapinskas.
„Po 3-4 metų įveistas 1 hektaras trumpos rotacijos želdinių kasmet duotų po 40 MWh žaliosios šilumos energijos. Apsodinus nenaudojamas Lietuvos žemes galima būtų ne tik pagaminti užtektinai kuro visiems šalies gyventojams, bet ir eksportuoti kaimynams“, - sakė R.Lapinskas.
Lietuvoje yra beveik 3 mln. hektarų nusausintos žemės, nepriskiriamos žemės ūkio naudmenai, dirvonuoja daugiau nei 456 tūkst. ha žemės.
LR Žemės fondo duomenimis, kitos nenaudojamos žemės fondo kategorijos šalyje sudaro virš 300 tūkst. hektarų. Lietuvoje ypač daug nenaudojamos žemės ūkio paskirties žemės. Vien Utenos apskrityje ji sudaro beveik 22 tūkst. hektarų, Vilniaus apskrityje - 20 tūkst. hektarų.
Anot R.Lapinsko, išaugusi biomasės gamyba iš energetinių želdinių ženkliai sumažintų Lietuvos priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro ir leistų sukurti naujų darbo vietų šalies regionuose, šiuo metu auginančiuose bedarbių gretas.
„Tai - strateginis visos šalies energetikos tikslas, kuris įtvirtintas ir ES direktyvomis“, - teigė R.Lapinskas.
Vadovaujantis 2009 m. balandžio 23 d. ES direktyva 2009/28/EB, iki 2020 metų Lietuva privalo 23 procentus visos šalies ūkyje suvartojamos energijos pagaminti naudodama atsinaujinančius energijos išteklius. Šiuo metu Lietuvoje žalioji energija sudaro 15 proc. visos suvartojamos energijos.
LITBIOMA vienija 30 narių: kietojo biokuro, biokuro deginimo įrangos gamintojus, energetinių plantacijų vystytojus, mokslinius institutus. LITBIOMA didelį dėmesį skiria inovacijų diegimui bei mokslo tiriamiesiems darbams, kurie leidžia efektyviau panaudoti mūsų šalies vietinius energijos resursus.
Naujausi komentarai