Europos centriniam bankui (ECB) bei Lietuvos bankui neprieštaraujant, į valstybės biudžetą 2010 m. turėtų būti sumokėta 70 proc. centrinio Lietuvos banko pelno.

Vyriausybė siūlo Seimui LB pelno įmoką didinti nuo 50 iki 70 proc. Jeigu Seimas priims atitinkamą įstatymo pataisą, valstybės biudžetas kitais metais gautų daugiau nei 350 mln. litų centrinio banko pelno, kuris sieks daugiau nei 500 mln. litų.

Praėjusią savaitę ECB paskelbtoje nuomonėje sakoma, kad toks sprendimas gali sutrukdyti Lietuvos bankui tęsti atsargos kapitalo formavimo procesą ir pakenkti jo finansiniam nepriklausomumui, tačiau ECB mano, kad šiuo klausimu galutinį įvertinimą turi pasakyti Lietuvos centrinis bankas.

"Tai gali pakenkti Lietuvos banko finansiniam nepriklausomumui, kadangi blogiausiu atveju, jei LB atsargos kapitalo nepakaktų galimiems nuostoliams padengti, galėtų kilti grėsmė, kad LB negalės savarankiškai naudotis pakankamais finansiniais ištekliais savo įgaliojimams vykdyti. Tai gali pakenkti jo nepriklausomai veiklai", - rašoma ECB išvadoje.

LB valdybos narys Audrius Misevičius BNS sakė, jog centrinis bankas iš esmės neprieštarauja tokiam sprendimui, tačiau jau artimiausiais metais jam reikės stiprinti atsargos kapitalą.

"Greitu laiku mums reikės stiprinti tą kapitalą - ne vėliau kaip 2012 metais, ruošiantis įsivesti eurą, mums jį reikės aktyviai stiprinti ir skirti į banko kapitalą daugiau nei 30 proc. pelno", - sakė A.Misevičius.

Šių metų pavasarį Vyriausybė planavo valstybės biudžetui skirti visą 2008 metais Lietuvos banko uždirbtą pelną. Tačiau Europos centriniam bankui paskelbus neigiamą nuomonę, ji atsisakė tokių ketinimų.

ECB nuomone, įstatymo projektas, pagal kurį 100 proc., o ne 50 proc. centrinio banko pelno tektų valstybės biudžetui, pažeistų ES Stojimo sutartį ir Europos centrinio banko statutą.

Centrinis bankas pernai uždirbo 364,08 mln. litų grynojo audituoto pelno, iš jo 50 proc. - 182 mln. litų - pervesta į valstybės biudžetą, likusi dalis - į banko kapitalą.