Milijardierius Bronislovas Lubys dar prieš pusmetį užsiminė norėjęs pirkti „Mažeikių naftą“. Dabar, įvardintas tarp galimų pirkėjų, jis atsitvėrė tylos siena.

Pirkti ruošiasi jau pusmetį?

B.Lubys buvo pirmas Lietuvos verslo elito atstovas, kuris pareiškė žinąs, jog lenkai parduos didesnį ar mažesnį Mažeikių įmonės akcijų paketą.

„Mes žinome, kad tokios derybos vyksta. Varšuvoje, kuri juk netoli mūsų, visuomet užduodame tą klausimą, ir jie atsako: taip, derybos vyksta. Mano asmenine nuomone, sandoris tikrai įvyks, tik neaišku, kada ir už kiek“, - šių metų vasarį žurnalistams pareiškė B.Lubys.

Priešingai negu dabar, vasarį Pramoninkų konfederacijos lyderis neslėpė susidomėjimo Mažeikių gamykla. „Jeigu kas nors būtų anksčiau paklausęs manęs, būčiau pasakęs, kad parduodami lenkams darome kvailystę. Reikėjo parduoti lietuviams, ir nebūtinai man“, - 2006 m. įvykusį „Mažeikių naftos“ pardavimo sandorį komentavo milijardierius.

Jis taip pat pasišaipė iš žinias apie „Orlen Lietuva“ pardavimą neigusio premjero Andriaus Kubiliaus. „Čia panašus variantas, kai vyras paskutinis sužino, su kuo miega jo žmona“, - tuomet ironizavo turtingiausias šalies žmogus.

Dabar, priešingai nei prieš pusmetį, nuo komentarų apie Mažeikių įmonės pardavimą susilaiko tiek „Achemos grupė“, tiek pats B.Lubys.

Su „Orlen“ – prie vieno stalo

B.Lubio valdomas koncernas „Achemos grupė“ palaiko ryšius su Mažeikių įmonėje šeimininkaujančiu „PKN Orlen“ kone nuo tos dienos, kai lenkai įsikūrė Mažeikiuose. Bendri verslo interesai, bendros investicijos ir bendri interesai ne sykį susodino „Orlen“ ir „Achemos grupę“ prie vieno stalo. Be to, B.Lubį sieja ir bendri interesai su kitais Lenkijos naftos pramonės gigantais.

Apie pirmus bendrus „Orlen“ ir „Achemos grupės“ planus prabilta 2007 m. viduryje, praėjus vos pusmečiui po „Mažeikių naftos“ pardavimo. Tuomet B.Lubys pareiškė siekiantis su lenkų koncernu plėtoti bendrus naftos chemijos projektus.

„Achemos grupė“ taip pat minėta kaip „PKN Orlen“ valdomo chemijos pramonės komplekso „Anwil“ pirkėja. Lenkijos žiniasklaida skelbė, kad B.Lubys už „Anwil“ pasirengęs pakloti daugiau kaip milijardą zlotų. Tačiau pastaruoju metu šios žinios pritilo, o „Anwil“ atstovai praėjusią savaitę pareiškė, esą „Achemos grupė“ tarp potencialių pirkėjų nefigūruoja.

„Achemos grupė“ jau seniai bendradarbiauja su kitu stambiu Lenkijos naftos koncernu „Lotos“. Keletą metų Lenkijoje sklinda kalbos apie valstybės inicijuojamą „Lotos“ ir „Orlen“ sujungimą, tačiau realūs darbai taip ir neprasidėjo.

Pasiruošęs darbui

Dar 2006-aisiais, iki „Mažeikių naftos“ pardavimo, „Achemos grupė“ žengė didelį žingsnį gilyn į naftos pramonę. Klaipėdoje, visai šalia lenkų taip trokštamos „Klaipėdos naftos“, atidarytas chemijos ir naftos produktų terminalas.

Jei B.Lubys taptų Mažeikių įmonės akcininku, šis terminalas neabejotinai perimtų dalį iš ir į Mažeikius gabenamų krovinių. Dar prieš ketverius metus terminalas daugiausiai orientuotas į rusiškus naftos produktus.

Beje, krovos darbus „Achemos grupės“ terminale kuravo tarptautinė kompanija „Vitol“. Ta pati kompanija jau eilę metų yra vienas svarbiausių Mažeikių įmonės partnerių.

Skaičiuojama, kad B.Lubio terminalo pajėgumas – 3 mln. tonų naftos produktų per metus. Tokie pajėgumai nėra pakankami Mažeikių įmonės poreikiams: pernai, siaučiant krizės vėjams, „Orlen Lietuva“ per jūrinius terminalus pardavė 4,3 mln. tonų naftos produktų, užpernai – 4,7 mln. tonų. Tačiau nuosavas naftos produktų terminalas Mažeikių gamyklai žūtbūt reikalingas – tai tik įrodo jau keletą metų besitęsiantys „Orlen“ bandymai perimti „Klaipėdos naftą“.

Mūsų ar rusų?

Jei B.Lubys ryžtųsi investicijai Mažeikiuose, jis tai veikiausiai darytų ne vienas. Mat „Orlen Lietuva“, nepaisant visų nuostolių, užakusių naftotiekių ir išardytų geležinkelio bėgių, milijardieriui būtų neapžiojamas kąsnis.

Analitikai prognozuoja, kad dabartinė Mažeikių įmonės kaina gali siekti iki 1,5 mlrd. JAV dolerių (šios dienos kursu – daugiau kaip 4 mlrd. litų). Tokia suma būtų milžiniška našta net B.Lubio verslo imperijai. Turtingiausias šalies žmogus veikiausiai nesiimtų vien savo lėšomis pirkti ir 51 proc. kontrolinį akcijų paketą. Rusijos žiniasklaida ne be pagrindo spekuliuoja, esą B.Lubys jau kurį laiką dairosi partnerių Maskvoje.

Taigi kiek „lietuviška“ būtų turtingiausio Lietuvos žmogaus investicija Mažeikiuose? Gali būti, kad rusiškas kapitalas į didžiausią šalies įmonę atkeliaus po B.Lubio vėliava, „Achemos grupės“ savininkas bus pristatytas kaip oficialus investuotojas, tačiau faktinė gamyklos kontrolė bus toli gražu ne jo rankose.

B.Lubiui neturėtų būti sudėtinga rasti partnerį Rusijoje. Milijardierius iš Lietuvos milijardieriumi nemaža dalimi tapo būtent rusų dėka. Ironiška, tačiau rusiškos dujos B.Lubiui yra ir galios šaltinis, ir nenutraukiama grandinė. Palankiomis kainomis „Achemos grupės“ pramonės kompleksui tiekiamos dujos leido iškeroti B.Lubio imperijai, tačiau tos pačios dujos imperiją galėtų ir sugriauti. Priklausomybė nuo rusiškų dujų veikiausiai yra vienas didžiausių akstinų, dėl kurių B.Lubys taip stengiasi pajūryje pastatyti dujų terminalą. Toks terminalas gana ženkliai sumažintų verslo magnato priklausomybę nuo Kremliaus užgaidų.