Nors dauguma lietuvių būsto ir turto draudimą laiko būtinu, 6 iš 10 šiuo draudimu neapsidraudusių lietuvių gerai nežino, nuo ko toks draudimas apsaugo, rodo socialinių ir rinkos tyrimų kompanijos „Macroscope“ atliktas tyrimas.

Draudimo bendrovės „Seesam Lietuva“ užsakyto lietuvių požiūrio į būsto draudimą tyrimo rezultatai atskleidė, kad neapsidraudusiems trūksta žinių ne tik apie draudimo suteikiamą apsaugą bei sąlygas, bet ir apie kainas.

Tyrimas patvirtino hipotezę, jog su būsto ir turto draudimu nesusidūrę žmonės laiko jį prabanga.

Draudimo kainą sąlyginai brangia laiko daugiau nei pusė neapsidraudusiųjų, o normalia – tik 20 proc. Tuo tarpu žmonės, apsidraudę būstus, kainas apibūdina jau visai kitaip – daugiau kaip pusė šios grupės apklaustųjų draudimo kainą vertina kaip normalią.

“Kardinalūs apsidraudusių ir neapsidraudusių nuomonių skirtumai rodo, kad sprendimas nesidrausti priimamas neracionaliai – nežinant, nuo ko draudimas saugo, itin subjektyviai vertinant draudimo kainą. Akivaizdu, kad Lietuvos draudimo kompanijos per daug koncentruojasi į savo vardo viešinimą, o pamiršta tiesiog apšviesti gyventojus apie draudimo sąlygas”, – tyrimo rezultatus komentuoja kompanijos „Macroscope“ tyrimų vadovė Renata Lazdin.

Būsto ir turto draudimą būtinu laiko didžioji dalis juo apsidraudusių žmonių. Taip šį draudimą vertina ir nemaža neapdraudusių savo būsto apklaustųjų dalis – tik 10 proc. jų mano, kad būsto draudimas nėra būtinas.

69 proc. neapsidraudusiųjų teigė svarstę draustis, tačiau iki šiol nepadarė to, dėl įvairiausių priežaščių: 30 proc. jų nurodė neturintys tam pinigų, kiti vis dar abejojo ar buvo nusprendę, esą tai nereikalinga, o likusi neapsidraudusiųjų dalis vis neranda tam laiko arba ruošiasi draustis artimiausiu metu.

„Kaip ir tikėjomės, tyrimas patvirtino, kad būsto draudimas brangus atrodo tik tiems, kas su juo nesusidūrė, nes apsidraudę žmonės kainas vertina kur kas objektyviau.

Pavyzdžiui, standartiniu draudimu apdrausti 2005 metų statybos name sostinės miegamajame rajone esantį 60 kv. m. butą kartu su namų turtu ir civiline atsakomybe kainuotų tik šiek tiek daugiau nei 200 Lt per metus.

Palyginus su tuo, kokius nuostolius galima patirti per gaisrą, vagystę ar paprasčiausiai apliejus kaimynus, tai tikrai nėra didelė suma. Tuo labiau, atsižvelgus į tai, kaip stipriai gali paveikti toks finansinis smūgis šiuo sunkiu laikotarpiu”, – pasakoja „Seesam Lietuva“ direktorius Marius Daugintis.

Duomenys surinkti 2010 m. pavasarį CAWI metodu. Tyrimą bendrovės „Seesam Lietuva“ užsakymu atliko socialinių ir rinkos tyrimų kompanija „Macroscope“. Tyrime dalyvavo 510 Lietuvos apskričių centrų gyventojų.