ES lyderiai apsisprendė padėti finansinių sunkumų prispaustai Graikijai, tačiau pažymėjo, kad šalis turės laikytis griežtų fiskalinių taisyklių ir apriboti biudžeto išlaidas.

"Sutarimas pasiektas", - naujienų agentūrai "Bloomberg" patvirtino Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso po Graikijos, Prancūzijos ir Vokietijos vadovų susitikimo Briuselyje.

Tuo metu ES prezidentas Hermanas Van Rompuy pabrėžė, kad euro zonos narės pasirengusios imtis ryžtingų ir koordinuotų veiksmų, jeigu iškyla būtinybė apsaugoti visos euro zonos stabilumą.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel teigė, kad Graikija nebus palikta viena, tačiau bus nustatytos taisyklės, kurių jai reikės laikytis. Daugiau detalių kol kas nepateikiama. Vokietija ir Prancūzija laikomos graikų gelbėjimo plano koordinatorėmis, tačiau prie šios šalies gelbėjimo turėtų prisidėti 16 euro zonos valstybių ar net visos 27 ES narės.

Graikijos premjero George'o Papandreou planai imtis reformų sukėlė protestus - vakar šalyje buvo atšaukti visi skrydžiai, nedirbo valstybinės institucijos.

Graikijos skola šiuo metu sudaro 113 proc. valstybės BVP, o per šiuos metus išaugs iki 125 proc. Be to, praėjusių metų gale paaiškėjo, kad buvusi šios šalies vyriausybė klastojo biudžeti deficito duomenis, kuris metų gale "netikėtai" išaugo iki kone 13 proc. Šių metų pradžioje buvo suabejota Graikijos galimybėmis grąžinti savo skolas, to pasekmes pajuto visa euro zona - smuko euro kursas JAV dolerio atžvilgiu.