Šuolis į laisvę

Recidyvistais pripažinti sutuoktiniai prostitucijai išnaudojo merginą, turinčią protinę negalią.

„Iš trečio aukšto iššoko mergina. Matau, kad visas veidas kruvinas“, – toks pranešimas pernai liepos viduryje užfiksuotas Marijampolės apskrities vyriausiajame policijos komisariate.

Pagalbą kvietęs vyras pasakojo pamatęs per daugiabučių kiemus ateinančią kruviną, sunkiai kalbančią merginą. Jos veidas buvo sumuštas, lūpa praskelta. Ji prisipažino – iššoko iš trečio aukšto buto,  ten ji buvo laikoma prievarta ir jautė, kad jos gyvybei gresia pavojus. Kojoms užlūžus nuo smūgio, ji veidu trenkėsi į kelius. Rankos mostu parodė daugiabutį, iš kurio bandė pabėgti.

Tą šuolį galima vadinti ne savižudišku, o išlaisvinančiu – desperatišku bandymu ištrūkti iš nelaisvės, kurioje ji buvo paversta preke. Mergina buvo laikoma kaip kalėjime – saugoma, kad neišeitų, niekada nepaliekama viena. Net ir tada, kai jai atvesdavo vyrą, sutuoktiniai Julija Petruškevičienė ir Lukas Petruškevičius sėdėdavo kitame kambaryje ar automobilyje, kad ji nesumanytų pabėgti.

Lemtingą dieną sutuoktiniai pasielgė kitaip – užrakino ją bute ir patys išvyko. Mergina matė pro langą, kaip jie išvažiavo automobiliu, ir suprato, kad tai vienintelė proga. Kitos išeities nematydama, ji nusprendė šokti.

Skausmingas nusileidimas paliko ne tik fizines žaizdas – nikstelėtas kojas, prakirstą lūpą, kruviną veidą – bet ir įrodė, kiek ji buvo priversta iškęsti, jei šuolis iš trečio aukšto pasirodė mažiau baisus nei likti bute.

Tendencija: K. Mišinienės teigimu, prostitucija šalyje klesti, jai kol kas nėra rimtesnių užkardų ar reguliavimų. / A. Aleksandravičiaus nuotr.

Patyrę nusikaltėliai

Pas tyrėjus mergina pagaliau prabilo. Ji prisipažino ilgai tylėjusi – bijojo, kad, jei kam nors pasakys apie savo prievartinę „veiklą“, bus dar blogiau. Tačiau tyrėjams ji papasakojo viską: kaip buvo verčiama priiminėti vyrus už pinigus, kaip niekada pati negaudavo nė cento, kaip viską pasiimdavo J. Petruškevičienė.

Abiem sutuoktiniams buvo pareikšti kaltinimai dėl prekybos žmonėmis, pelnymąsi iš kito žmogaus prostitucijos ir neteisėtų psichotropinių medžiagų laikymą. Ir tai nebuvo pirmas kartas, kai jie stojo prieš teismą.

26 metų Julija Petruškevičienė jau buvo teista Nyderlanduose dėl vagystės, Vokietijoje – dėl sukčiavimo, Lietuvoje – du kartus dėl plėšimo. Paskutinė bausmė buvo atidėta.

27 metų Lukas Petruškevičius turi dar ilgesnį sąrašą – net penkiolika įvairių Lietuvos teismų nuosprendžių: plėšimai, fizinio skausmo sukėlimas, sveikatos sutrikdymai, sukčiavimai, vagystės. 2024 m. balandį jis išėjo iš kalėjimo, o jau liepą įsivėlė į naują bylą – prekyba žmonėmis, pelnymasis iš prostitucijos, narkotikų laikymas.

Pažintis ir „skolos“

Nukentėjusioji pažinojo sutuoktinius. Greičiausiai jie ir pastebėjo jos trapumą – intelekto negalią, sunkumą pasipriešinti. Vėliau teismo psichiatrai konstatavo: mergina turi įgimtą intelekto deficitą, lengvą protinį atsilikimą, elgesio sutrikimų, reikalaujančių gydymo. Potrauminio streso sindromas tik sustiprino jos pažeidžiamumą. Tačiau suvokti, kas su ja vyksta, ji pajėgė. Ji suprato, kad yra išnaudojama.

Sutuoktiniai jos istoriją vadino kitaip – „skola“. Tariamai ji turėjusi „atidėti“ pinigus už taksi paslaugas ir už planuotą kelionę į Angliją. Tariamos skolos priešistorę papasakojo ir nukentėjusioji. Viskas sukosi apie tai, kad užsienyje gerai moka. Sutuoktiniai su mergina kalbėjo apie tai, kad jai vertėtų važiuoti padirbėti į Angliją. L. Petruškevičius buvo itin kategoriškas ir pareiškė, kad mergina seniai turėjo būti išvežta į Angliją.

Sutuoktiniai prigrasinę, kad ji yra skolinga, pareikalavo kūnu atidirbti skolą.

Ji atsisakė. Pasakė, kad nenori. Šį momentą, ko gero, galima vadinti pirmuoju merginos pagrobimu. Sutuoktiniai prigrasinę, kad ji yra skolinga, pareikalavo kūnu atidirbti skolą. Tuomet buvo sukurptas skelbimas, jog mergina teikia paslaugas automobilyje. Pirmasis klientas ją pasiėmė prie degalinės, bet vietoje „darbo“ ji bandė bėgti – paprašė, kad paleistų. Pėsčiomis, o vėliau pakeleivingu automobiliu, ji pasiekė namus.

Po šio įvykio ji bandė padėti tašką pažintyje su sutuoktiniais. „Messenger“ programėlėje užblokavo sutuoktinius. Bet netrukus ją susirado J. Petruškevičienės brolis Kęstutis Urbonavičius. Kvietimas susitikti jai pasirodė nekaltas. Bet atėjusi mergina pamatė ne tik Kęstutį.

Gyva naudingesnė

Sutartoje vietoje merginą pasitiko seni pažįstami J. Petruškevičienė ir L. Petruškevičius. Grasinimais ir jėga įgrūdo ją į automobilį. Pasakė, kad dabar turės atidirbinėti „skolas“ už automobilių nuomą ir kitas išlaidas.

Ji nesipriešino. Ne todėl, kad sutiko, o todėl, kad buvo stipriai sutrikusi, išsigandusi. Tyrėjams prisipažino, kad yra linkusi pasimesti tokiose situacijose.

Prasidėjo kelionė iš miesto į miestą, iš vieno išnuomoto buto į kitą. J. Petruškevičienė surasdavo klientus, L. Petruškevičius ją saugodavo. Pinigus visada paimdavo sutuoktiniai. Kartais per dieną ateidavo du, trys, o kartais net septyni vyrai. Ji tylėjo, bijojo kam nors sakyti, nes jautė, kad niekas nepadės.

Tačiau vieną dieną, prieš lytinį aktą, ji ištarė žodžius:„Tai darau ne savo noru. Mane verčia.“ Vyras pažadėjo padėti, bet galiausiai pasiėmė tai, dėl ko atėjo. O apskaičiavęs, kad neišbuvo su mergina pilnos valandos, pasiėmė ir dalį sumokėtų pinigų.

Žinoma, vyrui išėjus, į butą tuoj pat grįžo sutuoktiniai. Jiems nepatiko, kad vyras tiek mažai sumokėjo. Susisiekę su juo sutuoktiniai išgirdo ne tik argumentus, kodėl vyras mažiau sumokėjo, o ir tai, kad mergina prašė pagalbos pabėgti.

„Ką su ja daryti? Užmušti ir pakasti čia, nes vis tiek jos niekas neieškos“, – L. Petruškevičius, nusivežęs merginą į laukus, kur nėra nė gyvos dvasios, klausė sutuoktinės. Žmona nusprendė kitaip – gyvos jiems reikėjo labiau nei mirusios. Reikėjo pinigų.

Kaltė: „Caritas“, Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centras dėl prekybos žmonėmis masto beda pirštu ne tik į sutenerius ir kitus gyvomis prekėmis vaikus ir jaunus žmones paverčiančius nusikaltėlius, tačiau ir į klientus, perkančius jų paslaugas. / A. Aleksandravičiaus nuotr.

Suskaičiuota kaltė

Dabar sutuoktiniams pinigų reikės dar labiau – neturtinės žalos atlyginimui preke paverstai merginai. Kauno apygardos teismo sprendimu recidyvistais pripažinti sutuoktiniai solidariai turės merginai atlyginti 12 tūkst. eurų žalą. Taip pat Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centrui atlyginti advokato paslaugas nukentėjusiajai – kiekvienas po 425 eurus, taip pat konfiskuotino turto vertę atitinkančius pinigus – 700 eurų.

J. Petruškevičienei už padarytus nusikaltimus teismas skyrė 8 metų laisvės atėmimo bausmę. Pastarąją subendrino su paskutiniuoju teistumu, pagal kurį bausmės vykdymas buvo atidėtas ir paskirta galutinė 8 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

L. Petruškevičiui už tris nusikalstamas veikas teismas skyrė subendrintą 9 metų laisvės atėmimo bausmę. Beje, didžiausia bausmė pagal Baudžiamąjį kodeksą recidyvistams skirta ne už nusikaltimą prieš merginą, o už jų automobilyje rastas narkotines medžiagas.

Nustatyta, kad sutuoktiniai neteisėtai laikė ir gabeno didelį kiekį psichotropinių medžiagų – stiprų stimuliantą „kristalą“ ir sintetinius kanabinoidus. Vengdami policijos patikrinimo, narkotikus jie bandė išmesti per automobilio langą, tačiau šios medžiagos vėliau buvo rastos ir paimtos policijos pareigūnų.

Ši istorija – ne tik apie nusikaltimą. Tai apie jauną moterį, kurią bandė palaužti jėga, keliama baime ir skolomis. Ši istorija – apie merginą, kuriai teko rinktis tarp susitaikymo su padėtimi ir šuolio į nežinią. Ji pasirinko laisvę, nors už ją sumokėjo krauju ir skausmu. Sutuoktiniai J. Petruškevičienė ir L. Petruškevičius, išdrįsę paversti žmogų savo pelno šaltiniu, šiandien nuteisti. O ji, nepaisydama visų patirtų grasinimų ir smurto, išdrįso prabilti. Jos balsas – galbūt silpnas, sužeistas, bet jis yra.

KOMENTARAS

Kristina Mišinienė

Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė

Nors iš teisėsaugos pastaruoju metu vis girdime, jog prekyba žmonėmis šalyje traukiasi, mažėja, tačiau tikriausiai čia kalbama apie gebėjimus atpažinti šį nusikaltimą, surinkti įrodymus ir nuteisti organizatorius bei vykdytojus. Aptariame atvejį, kai jauna neįgali moteris buvo pardavinėjama keliuose miestuose, būtent tai ir patvirtina. Būkime atviri – paklausa prostitucijai mūsų šalyje yra milžiniška. Jos neužmaskuoja jokie parodomieji „prostitučių gaudymo“ reidai ar vienpusiškai taikomas ANK 487 straipsnis (Administracinių nusižengimų kodekso straipsnis už vertimasį prostitucija, atlygintiną naudojimąsi prostitucijos paslaugomis). Suteneriai, prekeiviai moterimis verčiasi net moterų įkalinimu ir prievartiniu jų pardavinėjimu. Labai norisi atkreipti dėmesį į tai, jog sekso pirkėjams nėra svarbu, kad prieš juos – nelaiminga, alkana, su mėlynėmis veide prekybos žmonėmis auka.

Šioje byloje yra epizodas, kai pardavinėjama mergina paprašo pagalbos pas vieną tokį susimokėjusį, pasako jam, jog laikoma čia prieš savo valią. Vyras išklauso, tada pareikalauja lytinių santykių, išėjęs dar paskambina organizatoriams ir pasiskundžia, jog jam „nebuvo gerai, nes toji verkšleno ir nesistengė“.

Štai tokia prekybos moterimis realybė Lietuvoje.

Norime nuoširdžiai padėkoti daugybei partnerių, padėjusių moteriai pasiekti teisingumą – tai ir patyrę Marijampolės kriminalistai, ir labai profesionaliai tyrimui vadovavusi Kauno apygardos prokurorė Nomeda Urbonavičienė. Sveikiname visus su laimėtu procesu, tačiau mes, pagalbos aukoms centras, liekame su nerimu – prostitucija šalyje klesti, jai kol kas nėra rimtesnių užkardų ar reguliavimų.