Ministrų kabinetas antradienį politiškai sutarė dėl fizinių asmenų bankroto įstatymo koncepcijos.

Bankrutuoti nebus lengva

Kelis kartus atidėjusi planus įteisinti fizinių asmenų bankrotą, Vyriausybė apsisprendė vėl grįžti prie šio bankų kritikuojamo įstatymo. Vyriausybė pritarė fizinių asmenų bankroto įstatymo koncepcijai.

„Koncepcija yra pamatas rengti fizinio asmens bankroto įstatymą ir šis įstatymas padės paprastam žmogui išsilaisvinti iš skolų ir atsitiesti", – po Vyriausybės pasitarimo žurnalistams sakė ūkio ministras Dainius Kreivys.

Tačiau jis nežada, kad prasiskolinę asmenys galės lengvai atsikratyti įsipareigojimų: „Bankrutuoti nebus taip paprasta. Bus visa eilė reikalavimų. Pagal koncepciją yra numatyta, kad teismo sprendimu skolas reikės mokėti beveik iki dešimt metų. Pats bankroto procesas bus labai griežtai kontroliuojamas, bus skirtas administratorius. Bankrutuoti negalės asmuo, kuris yra mokus. Bankrutuoti negalės žmogus, kuris jau kartą per dešimt metų yra bankrutavęs."

Įstatymo rengėjai dar svarsto, kaip reikės apibrėžti bankrutuojantį asmenį. Vienas kriterijus - kiek laiko žmogus neįgali padengti savo skolų. Antrasis – skolos dydis ir šio įsipareigojimo santykis su asmens turtu bei gebėjimais mokėti.

Šokdins palūkanas

Įstatymas jau rengiamas ir, anot ministro, yra galimybė, kad Seimas įstatymo projektą svarstys dar šiemet rudens sesijoje.
„Seimas spręs, nuo kada jis įsigaliotų – nuo 2011 metų ar vėliau", – kalbėjo ūkio ministras, anksčiau laikęsis nuomonės, kad šis įstatymas galėtų įsiteisėti ne anksčiau nei 2011 m.

D.Kreivys pridūrė, kad atsiradus galimybei fiziniam asmeniui bankrutuoti, bankuose gali pakilti ir skolinimosi palūkanų normos.

„Palūkanos, be abejo, šiek tiek kils, nes šią riziką reikės įkalkuliuoti. Tačiau nemanome, kad bankai drastiškai pakels palūkanas. Bankai privalo kaupti privalomuosius rezervus įmonių nemokumo atveju. Privalomuosius rezervus bankai turės kaupti ir fizinių asmenų nemokumo atvejams", – sakė D.Kreivys.

Projektai sulaukė kritikos

Iki šiol Seime buvo registruoti keli fizinių asmenų bankroto įstatymo projektai. Vieną jų dar 2009 m. pavasarį opozicijos iniciatyva pasiūlė įvairioms frakcijoms priklausantys parlamentarai ir šis projektas buvo svarstytas komitetuose, tačiau sulaukė kritikos.

Fizinio asmens bankroto procesą siūlyta pradėti tik pagal asmens pareiškimą ir tik tuo atveju, kai jis nebegali įvykdyti kreditorių reikalavimų, didesnių kaip 12 minimalių mėnesinių algų – 9,6 tūkst. litų.

Vyriausybė buvo pasiūliusi šio projekto nesvarstyti, nes jis neatitinka Civilinio kodekso nuostatų.

Lietuvos bankų asociacija tąkart įspėjo, kad jeigu siūlomos nuostatos būtų priimtos, pablogėtų kredito prieinamumas naujiems klientams, nes bankams tektų prisiimti didesnę riziką.

Lietuvos laisvosios rinkos institutas nurodė, kad minėto įstatymo priėmimas turėtų neigiamų pasekmių bendrai ekonominei padėčiai, didintų skolinimo rizikingumą ir skatintų piktnaudžiavimą bankrotu.

Iki šiol Lietuvoje bankrotą gali skelbti tik įmonės, o fiziniai asmenys negali atsikratyti skolų – prisiimti turtiniai įsipareigojimai juos slegia iki gyvenimo pabaigos.