Konstitucinis Teismas (KT) nusprendė, kad pasibaigus fizinio asmens bankroto procesui bus nenurašoma net tik sunkių nusikaltimų metu padaryta žala, susijusi su suluošinimu, kitokiu kūno sužalojimu ar mirtimi, kaip buvo iki šiol, tačiau ir bet kokia materialinė ar moralinė žala. Advokatas Gediminas Žlioba pastebi, kad taip bus labiau ginami nukentėjusiųjų interesai.

Pasak advokato, iki šiol teisinis reguliavimas iš esmės reiškė, kad nusikalstama veika žalą padaręs asmuo galėjo išvengti pareigos visiškai ją atlyginti, o atitinkamai žalą patyręs asmuo negaudavo teisingo jos atlyginimo. Tačiau šių metų gegužės mėnesį priimtas KT sprendimas situaciją pakeitė.

„Konstitucinis Teismas nutarė, kad tokia teisinė norma prieštarauja Konstitucijai, pažeidžia asmenų teisę gauti materialinės ir moralinės žalos atlyginimą, todėl greičiausiai artimiausiu metu bus sprendžiamas klausimas dėl įstatymo pakeitimo“, – sakė „Žlioba & Žlioba“ advokatų kontoros advokatas G.Žlioba, besispecializuojantis fizinių asmenų bankroto bylose.

Anot jo, toks teismo nutarimas yra palankus ginant nukentėjusiųjų teises bei kur kas labiau padeda bent iš dalies atkurti padėtį iki susidariusios situacijos, nei tai buvo daroma iki šiol. Iki šio KT sprendimo fizinių asmenų bankroto įstatymo pagrindu buvo teikiamas prioritetas nusikalstamą veiką padariusio asmens interesams grįžti į aktyvią ekonominę veiklą.

Netyčinė nelaimė – ne garantas asmeniniam bankrotui

Kitas svarbus aspektas – ne tik tyčinę, bet ir neatsargią nusikalstamą veiką padariusio asmens nemokumas nebus pateisinamu pagrindu atleisti tokį asmenį nuo pareigos atlyginti jo padarytą žalą. Pašnekovas pateikia kelis paprastus pavyzdžius.

„Įsivaizduokite, kad pasiimate paskolą nekilnojamajam turtui įsigyti, esate mokus ir dengiate kreditą. Išvykęs į užsienį ir vairuodamas automobilį, sukeliate eismo įvykį, kuriame žūva kitas asmuo. Po eismo įvykio pripažįstama, kad jūs netyčia nužudėte žmogų bei iš jūsų priteisiama žala žuvusiojo artimiesiems. Po teismo sprendimo privalote atlikti bausmę užsienio įkalinimo įstaigoje, kurioje negalite dirbti ir gauti pajamų. Netekęs pajamų nebegalite mokėti paskolos. Bankas nutraukia sutartį ir prisiteisia iš jūsų visą skolą. Remiantis Konstitucinio Teismo nutarimu, jūs galėtumėte kreiptis dėl bankroto bylos bei bankroto proceso metu pagal išgales dengtumėte abi skolas. Pasibaigus procesui, būtų nurašoma nepadengta skolos dalis bankui, tačiau nebūtų nurašoma nepadengta žalos dalis mirusiojo artimiesiems“, – pasakoja G.Žlioba.

„Arba, tarkime, jūs esate tolimųjų reisų vairuotojas. Darbo metu sukėlėte eismo įvykį, per kurį sugadinamas visas gabentas krovinys. Atlikus jūsų veiksmų tyrimą nustatoma, jog vairavote neblaivus. Teismo sprendimu iš jūsų priteisiama žala už sugadintą krovinį. Jei tai vienintelė jūsų skola, žinosite, kad dėl šios skolos bankrutuoti negalite ir net nesikreipsite dėl bankroto bylos iškėlimo“, – aiškina fizinių asmenų bankroto ekspertas.

Įstatymas asmenų lygybės principo nepažeidžia

Konstitucinis Teismas taip pat sprendė ir kitos teisinės normos likimą, pagal kurią bankrotas fiziniam asmeniui negali būti skelbiamas, jei jis yra padaręs tam tikras, įstatyme numatytas nusikalstamas veikas: kreditinio sukčiavimo, skolininko nesąžiningumo, nusikalstamo bankroto, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo, aplaidaus apskaitos tvarkymo. Pareiškėjai KT prašė įvertinti, ar neprieštarauja Konstitucijai tai, kad kitas, labai panašias veikas įvykdžiusiems asmenims, bankrotas gali būti skelbiamas.

Pavyzdžiui, už kreditinį sukčiavimą teistas asmuo bankrutuoti negalėtų, bet tiesiog už sukčiavimą nuteistasis galėtų būti pripažintas bankrutavusiu. Konstitucinis Teismas nutarė, kad nagrinėtu atveju Fizinių asmenų bankroto įstatyme įtvirtintas skirtingas nusikalstamas veikas padariusių asmenų vertinimas yra objektyviai pateisinamas, todėl nepažeidžia konstitucinio asmenų lygybės principo.

„Tad ši teisinė norma liko nepakitusi – bankrutuoti ir toliau nebus leidžiama tik nuteistiesiems už įstatyme išvardytas konkrečias teisines veikas“, – atkreipia dėmesį su fizinių asmenų bankroto bylomis dirbantis advokatas G.Žlioba.