Lenkijos ekonominis stebuklas verčia raudonuoti net ES senbūves. Tačiau Lietuvos finansų ministrė Ingrida Šimonytė, lygindama Lenkijos ekonomikos augimą su Lietuvos situacija, nesistebi.

Ministrė juokais vadina mūsų vartotojams priskiriamą garbę už pozityvius Lenkijos ūkio rodiklius ir sako, jog besilygindami su Lenkijos rodikliais, pirmiausia atsakykime sau į keletą klausimų.

„Reikšmingas zloto nuvertėjimas palengvino sąlygas eksportui, tuo metu importas pabrango ir pastūmėjo gyventojus rinktis vidaus produkciją. Lenkija yra didelė ir vis dėlto uždaresnė ekonomika, nei Lietuvos, todėl „išorės paklausos šokas“, su kuriuo susidūrė eksportuojančios šalys 2009 m. pradžioje, turi mažesnę įtaką BVP, nei mums“, - sakė finansų ministrė.

Jos teigimu, valiutos nuvertėjimo nulemtų palankesnių sąlygų eksportui ir didesnio vidaus produkcijos vartojimo (dėl pabrangusio importo) kombinacija ir lėmė teigiamus rezultatus. Lenkija 2003–2008 m. nesukaupė tokių disbalansų kaip Lietuva – nei nekilnojamojo turto rinkoje, nei einamojoje sąskaitoje, todėl nebuvo ir staigaus pokyčio, nebuvo kreditavimo šoko, kuris buvo Lietuvoje.

„Ar valiutos nuvertėjimas nesukėlė jokių neigiamų padarinių? Žinoma, kad sukėlė. Dėl nuvertėjimo padidėja skolos. Tačiau skolos užsienio valiuta Lenkijoje nėra tokios didelės kaip Lietuvoje, todėl ir poveikis nebuvo toks reikšmingas“, - pastebi ministrė.

„Vyriausybės vykdyta politika taip pat turi neabejotiną įtaką viešiesiems finansams, nes deficitas reiškia ir augančią skolą, - sako I.Šimonytė, - „Todėl Lenkijai, kaip ir kitoms valstybėms, stimuliavusioms ekonomiką, teks galvoti apie „išėjimo strategijas“, juoba kad Lenkijos konstitucija nustato 55 proc. BVP skolos ribą, kurios nevalia peržengti. Kita aktuali problema, su kuria susidurs visos ES šalys 2010 m., – augsiantis nedarbas“.

Anot ministrės, mąstydami apie savo padėtį ir primygtinai besilygindami su Lenkijos rodikliais, pirmiausia atsakykime sau į keletą klausimų: ar pastaruosius kelerius metus Lietuvoje augome tvariai, nemaitindami burbulų? Ne.

„Ar Lietuvos ir Lenkijos ekonomikos vienodai atviros? Ne. Ar mūsų ekonomikos vienodai didelės? Ne. Ar mūsų pinigų politika vienoda? Ne. Ar mūsų skolų struktūra vienoda? Ne.

Tai ar yra pagrindas stebėtis, kad tos pačios pasaulinės aplinkybės (finansų krizė, išorės paklausos sumenkimas) turėjo iš esmės skirtingą poveikį tiek mūsų ūkiams, tiek mūsų galimybėms priimti vienus ar kitus spendimus ar toleruoti tokias aplinkybes, kaip valiutos kurso smukimas?

O priskirti mūsų vartotojams garbę už pozityvius Lenkijos ūkio rodiklius galbūt galima pokštaujant, tačiau turint mintyje ekonomikos dydžius, metų pradžioje stebėtas Lietuvos vartotojų aktyvumas galėjo turėti tik minimalią įtaką“, - portalui teigė I.Šimonytė.