Finansų ministrė Ingrida Šimonytė žada, kad kitąmet valstybės valdymo išlaidos mažės beveik ketvirtadaliu, o valstybės tarnautojų algos grįš į ankstesnį nei buvo 2006-aisiais lygį.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) posėdyje kitų metų biudžeto projektą pristačiusi I.Šimonytė teigė, kad kitąmet bendrąsias valstybės valdymo išlaidas numatoma mažinti 23 proc. ir sutaupyti 1,2 mlrd. litų. Dėl to 20 proc. turėtų mažėti ir valstybės tarnautojų atlyginimai, kurie pastaruosius keletą metų sparčiai augo. Tiesa, kitų viešajame sektoriuje dirbančių žmonių atlyginimai turėtų išlikti nepaliesti.

Finansų ministerija kol kas neatsižvelgia į naujausius, geresnius nei tikėtasi trečio ketvirčio bendrojo vidaus produkto duomenis (BVP) ir tikisi, kad šįmet BVP nuosmukis sudarys 18,2 proc., o kitąmet - dar 4,2 proc. Todėl nacionalinio biudžeto pajamos, surenkamos iš įvairių mokesčių, kitąmet sumažės dar 3 mlrd. litų, o biudžeto deficitas sudarys apie 6 proc. nuo BVP.

„Nepaisant teigiamų ekonomikos ženklų, mokesčių bazė, nuo kurios valstybės biudžetas, nacionalinis biudžetas ir „Sodra“ gauna įplaukas, mažės 2010 metais toliau. Visos mokesčių bazės – pajamų, socialinio draudimo, pridėtinės vertės, akcizų – ir toliau bus linkusios mažėti“, - kalbėjo I.Šimonytė.

Numatoma, kad gyventojų pajamų mokesčio bus surenkama 21,8 proc. mažiau, pajamų mokesčio - 47,9 proc. mažiau, PVM - 3,7 proc. mažiau, mokesčių iš akcizų - 0,3 proc. mažiau negu šiais metais.

Pasak ministrės, paskaičiuota, kad nesiimant jokių veiksmų, biudžeto pajamos ir išlaidos galėtų stabilizuotis tik 2017 metais, tačiau valstybės skola per šį laikotarpį šalies BVP viršytų kelis kartus.

Kitąmet į nacionalinį biudžetą ketinama surinkti 24,1 mlrd. litų. Tiesa, net 8 mlrd. iš jų turėtų sudaryti ES lėšos. Kitų metų biudžetas įskaitant ES lėšas už šiųmetį turėtų būti mažesnis vos 1,8 proc., be ES lėšų skirtumas padidėtų iki 10,5 proc.

Apetitas skolinimuisi nemažės

Finansų ministrė pripažino, kad ir kitąmet valstybės skolinimosi poreikiai išliks dideli: vien dėl biudžeto deficito finansavimo valstybės skola metų gale išaugs iki 40 proc. BVP. Šių metų gale valstybės skola turėtų sudaryti apie 25 proc. BVP.

"Skolinsimės, deja, ir kitais metais daug, nes reikės refinansuoti ankstesnes skolas, ypatingai šių metų pradžios skolas, kurios buvo gautos gana brangiai, taip pat ir deficitui finansuoti", - sakė ministrė.

I.Šimonytės teigimu, kitais metais Lietuvai reikės pasiskolinti 12,8 mlrd. litų, o 7,5 mlrd. litų teks skirti biudžeto deficito finansavimui. Valstybė ir toliau pritraukti lėšų bandys tarptautinėse finansų rinkose. Beje, skolos aptarnavimo išlaidos kitais metais, palyginti su šiais, padidės dar 589 mln. litų ir sudarys iš viso apie 1,6 mlrd. litų.

Komentaras: Sigitas Besagirskas, LPK Ekonomikos ir finansų departamento direktorius

Biudžeto projekte užkliuvo ne viena vieta, galbūt ne visa kritika turi būti nukreipiama vien tik į Finansų ministeriją, tačiau pasispausti ir planuoti mažesnį kitų metų biudžeto deficitą tikrai reikėtų. Šiandien negalime tiksliai pasakyti, kas mūsų laukia kitais metais, ar Europos ir pasaulio ekonomika jau tikrai pasiekė dugną ir ar kitąmet tikrai nebus blogiau negu šįmet. Norėjosi, kad tilptume į 3 mlrd. litų biudžeto deficitą, dabar niekas negali paneigti, kad kitų metų viduryje vėl jo nereikės peržiūrėti.

Labiausiai neramina trys pagrindiniai dalykai. Pirmiausiai, tai nejudančios ar ne taip sparčiai kaip planuota judančios struktūrinės reformos sveikatos, švietimo, energetikos, transporto srityse. Finansų ministerija šiuo atveju įsprausta į kampą, nes šios sritims turi skirti neadekvačiai didelius asignavimus, tuo metu jų teikiama nauda yra maža. Jas įgyvendinus, gyventojai galėtų gauti didesnę naudą ir geresnes paslaugas už mažesnę kainą. Vienintelis dalykas, paaiškinantis tokių reformų atidėliojimą, yra politinės valios stoka.

Antra, kitų metų trečdalis biudžeto pagrįsta ES pinigų įsisavinimu. Šių metų pradžioje Vyriausybė planavo, kad bus įsisavinta apie 6 mlrd. litų lėšų. Rugpjūčio gale įsisavinta buvo viso labo 400 mln. litų, tad iki metų galo geriausiu atveju įsisavinsime 3 mlrd. litų. Objektyvių kliūčių ES lėšų įsisavinimui šįmet nebuvo, tad kyla klausimas, kodėl kitąmet turėtume sugebėti įsisavinti kelis kartus daugiau lėšų? Bijau, kad kitąmet rezultatas bus toks pats, kaip ir šiemet. Geriausiu atveju įsisavinsim 4 mlrd. litų, tačiau dar turėsim 4 mlrd. litų trūkumą, kurį reikės kažkokiu būdu padengti.

Trečia, kyla klausimų ir dėl valstybės investicijų programos bei joje numatytų investicijų. Vyriausybė yra ne kartą minėjusi, kad investicijos turi būti atliekama kaštų ir naudos analizė bei finansuojami projektai, duodantys daugiausiai naudos. Neseniai teko girdėti apie Šauliuose už kelis milijonus litų renovuotą fotografijos muziejų. Pasidomėjus daugiau paaiškėjo, kad tame muziejuje per savaitę apsilanko viena mokinių ekskursija. Į tokius objektus krizės laikotarpiu investicijos negali būti nukreiptos.