Energetikos ministerija įtikinėdama gyventojus, kodėl esą yra naudingas daugiabučių renovavimas, į pagalbą pasitelkia nuotraukas.

„Daugelio Lietuvos daugiabučių namų gyventojai jau keli mėnesiai gauna sąskaitas už butų šildymą su įspūdingomis 400-500 litų ar net didesnėmis sumomis. Už sausį teks mokėti dar bent trečdaliu daugiau. Tuo tarpu kitų daugiabučių namų gyventojai už šildymą moka tik kelis šimtus litų ar net mažiau. Kodėl susidaro toks skirtumas, kuris siekia 5-6 kartus?“, - retoriškai klausiama Energetikos ministerijos pranešime.

Jame nurodoma, kad Lietuvoje daugelis senų gyvenamųjų namų, palyginus su kitose šalyse, pvz. Danijoje, Švedijoje, esančiais pastatais, suvartoja iki trijų kartų daugiau šilumos. Nustatyta, kad per namo sienas prarandama apie 50 proc., per langus - 25 proc., per stogus - 13 proc. energijos. Dažniausiai šiluma prarandama lauko sienų kampuose, stogo ir sienų sandūrose, pirmo aukšto grindų ir sienų sujungimuose, pro prastai įstatytus langus ir duris, nesandarias blokinių namų sienų blokų siūles, už radiatorių prastai izoliuotą sieną. Kaip tai nustatyta?

Pasak Energetikos ministerijos, atsakymas slypi daugiabučių namų termovizinėse nuotraukose.

Visi šilti kūnai spinduliuoja infraraudonuosius spindulius, fiksuojamus termovizoriumi, kuris nustato šių spindulių intensyvumą, transformuoja į elektrinius signalus ir lygina jį su temperatūrų etalonu. Termonuotraukoje temperatūrą atitinka spalvos: kuo aukštesnė temperatūra, tuo šviesesnė spalva ir atvirkščiai. Šalia kiekvienos termonuotaukos yra temperatūrų skalė, iš kurios matosi, kokia spalva atitinka kokią temperatūrą. Pasižiūrėję į termonuotrauką, rodančią blogiausiai izoliuotas pastato vietas, gyventojai ir specialistai gali daryti preliminarias išvadas apie pastato šiluminę būklę.

Rekonstravus vidaus inžinerines sistemas bei pagerinus namų techninę būklę (apšiltinus sienas, užsandarinus langus, duris ir pan.) ir naujai atlikus termonuotraukas galima įsitikinti ar atnaujinimo darbai atlikti kokybiškai.

Daugiabučių namų atnaujinimo šiluminį efektą geriausiai apibūdina šie duomenys:

- naujos statybos modernūs namai, kurių Lietuvoje yra 4,6 proc., per šildymo sezono mėnesį  suvartoja apie 8 kWh/m² šilumos, o 60 m² butas - 480 kWh;

- dalinai atnaujinti daugiabučiai namai, kurių Lietuvoje yra 17,3 proc., per šildymo sezoną suvartoja apie 15 kWh/m² šilumos, o 60 m² butas - 900 kWh;

- neatnaujinti daugiabučiai namai, kurių Lietuvoje yra 55,7 proc., per šildymo sezono mėnesį suvartoja apie 25 kWh/m² šilumos, o 60 m² butas - 1500 kWh;

- itin susidėvėję daugiabučiai namai, kurių Lietuvoje yra 22,4 proc., per šildymo sezono mėnesį suvartoja apie 35 kWh/m² šilumos, o 60 m² butas - 2100 kWh.

Akivaizdu, kad pateiktos sąskaitos dydis tiesiogiai priklauso nuo daugiabučio namo statybinių konstrukcijų ir inžinerinių sistemų tinkamos būklės, kurią įmanoma pasiekti tik kompleksiškai atnaujinus visą pastatą. 

Sausį efektyviausiai šilumą Vilniuje vartojo Sviliškių g. 4 daugiabutis. Jo gyventojų išlaidos 60 kv. metrų ploto buto šildymui vidutiniškai siekė vos 147 litus. Nuo šio namo nedaug atsiliko renovuotas Vilniaus miesto daugiabutis, esantis Žirmūnų g. 3 gatvėje. Šio namo gyventojams tokio paties ploto buto šildymas sausį vidutiniškai tekainavo apie 186 litus.

Daugiausia už 60 kv. metrų ploto buto šildymą sausio mėnesį mokėjo neefektyviai šilumą vartojančio V.Grybo g. 24 namo gyventojai. Jiems šildymo paslaugos už 60 kv. metrų ploto buto šildymui vidutiniškai kainavo 827 litus.

Žirmūnų g. 1, Vilnius (neatnaujintas daugiabutis namas)

Žirmūnų g. 3, Vilnius (atnaujintas daugiabutis namas)