Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas tvirtina, kad kitąmet valstybės biudžetas dar tebebus įtemptas, todėl neverta galvoti apie išlaidų ar algų didinimą. Bet politikas pasisako prieš naujų mokesčių įvedimą ar esamų kėlimą.

– Kokią turite preliminarią informaciją, ar reikės koreguoti šių metų biudžetą, siekiant sumažinti išlaidas?

– Dabartinė padėtis rodo, kad to daryti, regis, neprireiks.

– Bet juk nesurenkamos planuotos pajamos ir biudžeto skylė tik didėja?

– Šioks toks nedidelis atsilikimas nuo planuoto pajamų surinkimo išties yra. Tačiau jis tikrai nedidelis, vos kelių procentų ar net dešimtųjų procento dalies dydžio. Tas atsilikimas per šiuos metus turėtų būti įveiktas ir galbūt netgi bus surinkta daugiau pajamų nei planuojama. Visos papildomos pajamos, kaip ir jau ne kartą žadėta, bus skirtos biudžeto deficito skylei mažinti. Taigi, biudžeto išlaidų mažinti neprireiks. Galime šiemet gyventi su tokiu biudžeto planu, kokį pasitvirtinime pernai gruodį.

– Jau pradedamas rengti kitų metų biudžeto projektas. Vienas didžiausių iššūkių – pasiekti, kad deficitas siektų 3 ar netgi dar mažiau procentų bendrojo vidaus produkto (BVP). Kokiais būdais tai numatoma padaryti?

– Tikrai, kitų metų biudžeto dėlionės jau prasideda: atliekami preliminarūs skaičiavimai, laukia apsisprendimas, kaip užtikrinti pagrindinių biudžeto rodiklių įgyvendinimą. Iki šio mėnesio pabaigos Finansų ministerija Vyriausybei bei Seimo Biudžeto ir finansų komitetui turi pateikti preliminarius skaičiavimus, kokiais būdais galėtų būti užtikrintas mažesnis deficitas, kitaip tariant, geresnis biudžeto pajamų ir išlaidų subalansavimas.

– Kokie tai galėtų būti būdai?

– Nieko naujo šiame pasaulyje – siekiant mažesnio biudžeto deficito ir norint jį artimiausiais metais įveikti, reikia mažinti išlaidas bei didinti pajamas. Mano galva, išlaidoms mažinti viešųjų finansų srityje dar yra neišnaudotų galimybių. Jas reikia išnaudoti, ieškoti, kaip efektyviau leisti valstybės pinigus.

Manau, kad valstybės valdymo ir viešųjų paslaugų srityje yra tam tikrų rezervų. Turbūt kitąmet čia neišsiversime be dar didesnio išlaidų taupymo, nors užpernai, pernai ir šiemet jau buvo gana smarkiai apkarpyta.Be to, nors jau gana intensyviai naudojame ES paramą, dar ir čia tebėra galimybių efektyviau leisti tuos pinigus.O biudžeto pajamų didėjimas sietinas su vidaus rinkos ir vartojimo plėtra, ekonomikos augimu, eksporto didėjimu.

– Koks turi būti ekonomikos, eksporto didėjimas, kad būtų užtikrintas pakankamas pajamų didėjimas, kuris leistų pasiekti ne didesnį nei 3 proc. biudžeto deficitą?

– Skaičiavimai gali būti įvairūs, tačiau, matyt, reikėtų tikėtis, kad ekonomikos augimas kitąmet būtų ne mažesnis nei šiemet, tai yra iki 6–8 proc. per metus. Tokiu atveju galėtume tikėtis, kad iš ekonomikos augimo gausime užtektinai biudžeto pajamų.

– Paminėjote, kad gali prireikti dar labiau taupyti biudžeto išlaidas. Manote, jog tai pavyks pasiekti? Argi yra dar ką kirpti?

– Išties, turint galvoje, kad kiti metai bus rinkimų, dėl kitų metų biudžeto patvirtinimo Seime šį rudenį gali tekti nemažai pakovoti. Prieš rinkimus gali būti ypač gajus populizmas, noras jau dabar sustabdyti biudžeto lėšų taupymą, pradėti vėl plačiai imti leisti pinigus, daug skolintis užsienio rinkose.

Bet to negalima leisti. Turi būti suvokta, kad nors ekonomika jau pradeda atsigauti po didžiausios per šimtą metų finansų krizės, vis dėlto tebeturime būti ypač atidūs, kai planuojame savo pajamas ir išlaidas, turime kovoti su biudžeto skylėmis, jas mažinti racionaliais sprendimais, o ne populistiniais vėl imti didinti.Tikiuosi, kad dėl to, jog negalima užsiimti rinkimų populizmu, susitarsime valdančiojoje koalicijoje. Tikiuosi, kad ir opozicija elgsis konstruktyviai, supras, jog efektyvus ir racionalus biudžeto naudojimas yra visų politinis tikslas.

– Siekiant didinti biudžeto pajamas, vien ekonomikos augimo gali nepakakti. Galbūt prireiks didinti esamus mokesčius arba įvesti naujų?

– Tai ne tas kelias, kuris būtų priimtinas kovojant su biudžeto deficitu. Jau sakiau, kad vienas biudžeto pajamų didinimo šaltinių yra vidaus rinkos plėtra. Bet ji nesiplės, jeigu bus didinami mokesčiai ar įvedama naujų. Juk žmonės gauna mažesnes pajamas, o kainos didėja. Jeigu dar ir mokesčiai didėtų, tikrai vartojimui ir vidaus rinkai didėti vietos nebūtų.

– Nemanau, kad tai būtų siūloma, rengiant kitų metų biudžetą. Bet jeigu ir būtų, nesu tikras, kad tokiems pasiūlymams būtų pritarta.

– Ar tai reiškia, kad nebus įvestas ir nekilnojamojo turto mokestis?

– Tiesą sakant, viskas įmanoma, nes diskusijose ir planuose toks mokestis visąlaik egzistuoja. Neatmestina, kad diskutuojant dėl 2012 m. biudžeto gali būti liečiamas ir nekilnojamojo turto mokesčio klausimas.Bet asmeniškai aš nemanau, kad bent jau šiuo metu tai būtų efektyvi priemonė skatinant kol kas ant šono gulinčią mūsų nekilnojamojo turto rinką.

– Ar gali būti mažinami kokie nors mokesčiai, pavyzdžiui, pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas sugrąžintas iki 18 proc. lygio, koks buvo iki krizės?

– Tai kol kas "misija neįmanoma". Mes turime subalansuoti biudžetą, o toks tikslas tikrai kol kas neleidžia galvoti apie tokio svarbaus mokesčio kaip PVM tarifo mažinimą.Be to, gyvename ES, turime balansuoti savo mokestinius sprendimus bent jau su gretimomis ES valstybėmis, taip pat su visu europietišku kontekstu. Bet ES šalių darbotvarkėje nėra tokio klausimo kaip PVM mažinimas. Gal kiek tolesnėje ateityje galėtume tai apsvarstyti, kai jau visiškai atsistosime ant kojų.

– Ar kitais metais jau atitiksime visus Mastrichto kriterijus – valstybės skolos, biudžeto deficito ir infliacijos dydį, kad 2014 m. Lietuvai būtų leista įsivesti eurą?

– Pagal visus egzistuojančius planus 2012 m. turime pasiekti, kad Mastrichto kriterijai atitiktų. Tačiau, sakyčiau, ne dėl to, kad siektume įsivesti eurą. Juk jį faktiškai jau šiandien turime, tik lito nuolatinio susiejimo su euru forma.Todėl turbūt nėra labai svarbu, kada fiziškai euras būtų įvestas – 2014 m. ar kiek vėliau.

Atitikti Mastrichto kriterijus pirmiausia svarbu mums patiems, mūsų ekonomikai, taigi ir biudžetui. Juk kas pasakys, kad valstybės skolos, infliacijos ir biudžeto deficito suvaldymas yra nenaudingas mūsų ekonomikai, tad ir mums visiems? Tikriausiai, niekas taip nemano.Kitas reikalas – kaip, kokiais būdais yra pasiekiami šie tikslai. Mano galva, tie būdai turi būti tik racionalūs, skatinantys ekonomikos vystymąsi, o ne stabdantys ją.

- Kitąmet infliaciją pavyks suvaldyti?

– Manau, kad ekonomikai nieko baisaus, jeigu infliacija per metus siekia 3–4 proc. Nemanau, kad kitąmet ji galėtų būti didesnė.

– Ar kitąmet bus grąžintos pensijos į prieškrizinį lygį?

– Toks įsipareigojimas yra ir jo numatyta laikytis. Bet dar reikėtų detaliau apsvarstyti svarbiausią klausimą – iš kokių šaltinių bus finansuojamas grąžinimas. Ar pakaks to, kiek augs ekonomika ir didės "Sodros" biudžetas? O gal reikės papildomai skolintis? Atsakius į šiuos klausimus, bus galima jau tvirtai ir aiškiai pasakyti dėl pensijų sugrąžinimo į tą lygį, kuris buvo prieš krizę.

– Kitaip tariant, yra tikimybė, kad jeigu nebus rasti finansavimo šaltiniai, pensijos nebus grąžintos? Jūs tai norėjote pasakyti?

– Aš taip nesakiau. Aš tik atkreipiu dėmesį, kad priimdami sprendimą dėl pensijų sugrąžinimo, kuris, regis, jau neišvengiamas, mes turime numatyti, iš kur bus paimtos lėšos šiam veiksmui. Bet koks ar valstybės, ar "Sodros" biudžeto išlaidų didinimas pavojingas tuo, kad didės biudžeto deficitas. Jį amortizuojant reikia susitarti ir labai tiksliai apskaičiuoti, kaip bus sprendžiama deficito didėjimo problema.

– O algos valstybiniame sektoriuje jau grįš į prieškrizinį lygį?

– Kol kas nėra galimybių kalbėti, kad 2012 m. bus grąžinti ir atlyginimai. Atrodo, dar bent metus kitus reikės gyventi gaunant mažesnes algas. Biudžeto įtampos neleidžia grįžti prie buvusio algų lygio. Todėl jų sumažinimas turėtų būti pratęstas ir kitiems metams. O vėliau bus žiūrima ir iš naujo skaičiuojamos galimybės.