L. Christensenas pripažįsta, kad prie skaudžių krizės padarinių Lietuvoje prisidėjo ir Skandinaviški bankai, kurie tai turėtų pripažinti ir patys.

 Be to, „Danske Bank“ besivystančių rinkų vyriausiasis analitikas Larsas Christensenas teigia, kad finansų ministerijos prognozės dėl ūkio atsigavimo – pernelyg optimistiškos. Tiesa, pripažįstama, kad eurą įsivesti 2014-aisiais Lietuva pajėgi, tačiau valdžia perpsėjama – nežaisti su kitų metų biudžetu.

– Ar realios finansų ministerijos prognozės, kad šiemet Lietuvos ekonomika augs beveik 6 proc.?

– Manau, tai įmanoma, bet mes esame ne tokie optimistiški. Manome, kad augimas bus apie 4 proc. Vienas iš pagrindinių augimo variklių – eksportas. Lietuvos kaimynai atsigauna, Rusija stiprėja, Lenkija stiprėja, Švedija, Suomija, Vokietija – visos stiprėja. Bet mes vis dar matome silpną vidaus vartojimą ir investicijas, tad apie stipresnį atsigavimą turėtume kalbėti 2012–2013 m., nes šiuo metu padėtis vidaus rinkoje gana silpna.

– Daug Lietuvos gyventojų, verslininkų ir politikų skundžiasi dėl bankų elgesio prieš, per ir po krizės. Ar matote bankų klaidų? Ar galime tikėtis švelnesnės skolinimo politikos artimiausiu metu?

– Klaidų, aišku, buvo padaryta... Per bumo metus. O Skandinaviški bankai suvaidino vaidmenį padėdami pūstis vidaus vartojimo burbului. Taip, klaidų buvo padaryta. Antra, akivaizdu, kad tos klaidos padarytos ir prasidėjus nuosmukiui. Galbūt tomis aplinkybėmis bankai paskolų sąlygas ir skolinimo politiką sugriežtino pernelyg smarkiai. Bankai daro klaidų, kaip ir bet kas kitas ir, manau, bankai tai turi pripažinti, jei dar to nepadarė.

O žvelgiant į priekį, manau, kad skolinama bus daugiau ir sąlygos lengvės atsigaunant ekonomikai. Bet nėra abejonių, kad bankai bus labai konservatyvūs. Jie ir turėtų. Manau, kad jūs tikrai nenorite turėti kazino bankų. Todėl, kad jau kitą dieną tokių bankų gali nebelikti. Matėme siaubingų pavyzdžių Latvijoje – kas atsitinka, kai bankai deramai nesielgia. Jie sugriūva! Ir tuomet belieka bėgti į tarptautinį valiutos fondą pagalbos.

Todėl mes norime turėti konservatyvų bankų sektorių. Bankai, žaidžiantys kazino, nėra geras dalykas. Taip, tai neseksualu ir nežaisminga, bet mes nenorime seksualių ir žaismingų bankų, mes norime konservatyvių bankų, kurių veiksmai nekeltų pavojaus visai finansinei sistemai.

– Ar realu Lietuvai įsivesti eurą jau 2014-aisiais?

– Manau, kad taip. Lietuva turėtų atitikti euro įvedimui keliamus valstybės skolos, viešųjų finansų deficito ir infliacijos reikalavimus. Tuo neabejoju. Tai realistiška. Ir manau, kad vyriausybė teisingai elgiasi siekdama šių tikslų. Bet, mano galva, nėra svarbu ar euras bus 2014, 2012 ar 2020 metais. Manau, kad svarbu daryti teisingus dalykus. Noriu pabrėžti, mes neturime siekti sumažinti biudžeto deficito tam, kad įsivestume eurą.

Mes turime sumažinti deficitą, nes to nepadarę, tiesiog bankrutuosime. Taip, euro įvedimas – kilnus siekis. Bet mes darome tai ne dėl euro. Darome, nes tai tiesiog teisinga. Taigi, jei valdžia nori įsivesti eurą 2014 m., ji neturi žaisti su 2012 m. biudžetu, net jei ir artėja rinkimai. Mes matome, kad rinkimų kampanija jau prasideda ir jei tai taps nevaldoma – apie eurą galime pamiršti.