Lenkijos įmones verčia susimąstyti energetikos bendrovės „PKN Orlen“ investicijų likimas Lietuvoje, pareiškė Lenkijos užsienio reikalų ministerija, komentuodama prezidentės Dalios Grybauskaitės pastabas apie Lenkijos požiūrį į bendrus energetikos projektus.

„Lenkų įmones verčia susimąstyti “PKN Orlen„, kuri 2006 metais perėmė “Mažeikių naftos„ kontrolinį paketą, investicijų likimas Lietuvoje. Vėliau pirmiausia Rusija nutraukė naftos tiekimą, o po to lietuviai išardė geležinkelio bėgius, leidžiančius trumpiau ir greičiau transportuoti degalus iš Mažeikių“, - dienraščiui „Rzecpospolita“ pareiškė Lenkijos URM atstovas spaudai Marcinas Bosackis.

Pasak jo, lietuvių žinybų požiūrį į lenkų investiciją „buvo sunku pavadinti draugišku“.

„Rzecpospolita“ straipsnis pasirodė reaguojant į prezidentės Dalios Grybauskaitės pareiškimą, esą Lenkijos valdžia apie energetikos projektus pastaruoju metu kalba tik iš komercinės pusės, o politiškai ima glaudžiau bendradarbiauti su Rusija.

Taip ji komentavo Lenkijos energetikos kompanijos PGE sprendimą stabdyti dalyvavimą Visagino atominės elektrinės projekte.

„Kol buvo manoma, kad tai yra geopolitinis projektas, ne tik komercinis, tol visos valstybės tokį norą reiškė, bet paskutiniu metu Lenkijos vyriausybė apie energetiką kalba tik iš komercinių pozicijų ir visur tarptautinėje erdvėje, ir tiek, kiek man teko girdėti susitikimuose su lenkų vadovais, jie labai aiškiai sako, kad “tai mums yra tik komercinis projektas, mes kalbame tik pragmatiška kalba, ne politine kalba„. Tokį požiūrį mes ir priimame“, - sekmadienį transliuotame interviu TV3 televizijos laidai „Savaitės komentarai“ sakė prezidentė.

„Turi būti arba geopolitinis požiūris, arba grynai komercinis. Asmeniškai manau, kad visi tokie energetiniai projektai turi geopolitinį charakterį. Energetikos pasaulyje nėra tik energetikos, nėra tik ekonomikos, nėra tik komercijos. Bet tai yra valstybių požiūris“, - pridūrė prezidentė.

„Paskutiniu metu ką matau iš kaimyninės šalies, tai jų neva komercializacija užsienio politikos ir politikos apskritai, pasirinkimas, kokį matome, tai yra pasirenkamos tokios valstybės kaip Rusija labiau į partnerius negu Lietuva, bet tai yra grynai politinis apsisprendimas. Ir čia aš nematau jokios komercijos, nors oficialiai kalbama tik apie pragmatinį komercinį požiūrį“, - sakė D. Grybauskaitė.

Lenkijos politikai D.Grybauskaitės pareiškimą įvertino prieštaringai.
Valdančiosios Pilietinės platformos atstovas Robertas Tyszkiewiczius sakė, jog D.Grybauskaitės pareiškimas – tai intensyvus projekto palaikymas, kuris kelia vis daugiau abejonių jame dalyvaujančioms šalims – ne tik Lenkijai, bet ir Latvijai bei Estijai.

Pasak lenkų parlamentaro, kad energetiniai projektai būtų sėkmingi, jie turi būti ekonomiškai pagrįsti, o Lenkija suinteresuota vystyti nuosavą branduolinę energetiką. „Tai nereiškia, jog atsisakoma bendradarbiauti su Vilniumi, tačiau gal galima pakeisti elektros kryptį. Norėtume, kad mes tiektume energiją Lietuvai“, - sakė parlamentaras.

Kitaip galvoja lenkų europarlamentaras Pawelas Kowalis. Pasak jo, Lenkijos dalyvavimas atominės elektrinės Lietuvoje statyboje turėjo palaikyti santykius tarp šalių, nežiūrint problemų su mažumomis. Jo teigimu, kad Lietuva turi prisiimti kaltę dėl dvišalių santykių, tačiau Lenkija turi parodyti daugiau geranoriškumo, švelninat konfliktus.

„Negalime sau leisti daryti pauzę tarpusavio santykiuose, nes ES sudarysime nuomonę, kad esami šalimi, nesugebančia sugyventi su savo kaimynais“, – sakė dienraščiui P.Kowalis.