Europos šalių, teikiančių paramą energiją taupantiems žmonėms, pavyzdžiu pasekė Lietuva.

20 mln. litų individualiems gyvenamiesiems namams atnaujinti ir dar 12 mln. litų atsinaujinantiesiems energijos šaltiniams (saulės, vėjo, biomasės, geoterminės energijos) panaudoti individualiuose gyvenamosios paskirties pastatuose buvo galima dar šiemet, rašo "Lietuvos ryto" priedas "Vartai".

Tiek lėšų buvo numatyta nuosavų namų savininkams šių metų Klimato kaitos specialiosios programos sąmatoje. Tiesa, sąmatoje paskirstytos neegzistuojančios lėšos, todėl šįmet jos gyventojų greičiausiai nepasieks. Tai priklausys nuo to, ar dar šiemet pavyks susitarti su taršos leidimų pirkėjais.

"Klimato kaitos programos fonde šiemet buvo numatyta 200 mln. litų. Šias lėšas tikėjomės gauti pardavę perteklinius Lietuvos taršos leidimus. Lietuva pagal Kioto protokolą nepanaudoja visų taršos leidimų - mūsų šalis į aplinką išmeta kur kas mažiau anglies dvideginio nei daugelis išsivysčiusių valstybių. Taršos leidimus turime teisę parduoti, tačiau gautas lėšas privalome panaudoti tik taršai mažinti", - sakė Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento Klimato kaitos ir hidrometeorologijos skyriaus vyriausioji specialistė Julija Kuklytė.

Dėl nebaigtų rengti teisės aktų Lietuva šįmet nepardavė taršos leidimų, tačiau tikimasi, kad kitąmet viskas vyks sklandžiai. Planuojama, kad 2011 metais fonde bus apie 500 mln. litų.

Specialistų apskaičiavimais, Lietuva, pardavusi taršos leidimus, galėtų gauti nuo 800 mln. iki 1,5 mlrd. litų.

Aplinkos ministerijos specialistai pabrėžė, kad daugiausia pinigų bus skiriama viešiesiems pastatams tvarkyti.