Lietuvos bankas paragino visuomenę susilaikyti nuo neatsakingų ir sumaištį skatinančių spekuliacijų bankų stabilumo klausimais. Taip centrinis šalies bankas sureagavo į antradienį spaudoje paskelbtą informaciją apie teisėsaugininkų veiksmus prieš lietuviško kapitalo bankus. Generalinė prokuratūra atsiribojo nuo informacijos apie Lietuvos bankų žlugdymą.

„Lietuvos bankas, atlikdamas jam įstatymų pavestą kredito įstaigų priežiūros funkciją, vykdo nuolatinę finansų sistemos būklės stebėseną. Todėl remdamasis objektyviais, jam prieinamais kredito įstaigų priežiūros duomenimis, Lietuvos bankas ragina susilaikyti nuo neatsakingų, visuomenei žalingų ir sumaištį skatinančių spekuliacijų bankų stabilumo klausimais“, - rašoma Lietuvos banko išplatintame pranešime spaudai.

Neoficialiomis BNS žiniomis, antradienį ryte numatytas LB valdybos posėdis buvo atidėtas popietiniam laikui, nes jo valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas turėjo skubiai susitikti su aukštais pareigūnais. Susitikimas buvo susijęs su publikacija „Lietuvos ryte“.

Generalinė prokuratūra atsiriboja nuo lapkričio 15 dieną vienoje žiniasklaidos priemonių paskelbtos informacijos apie Lietuvos bankų žlugdymą ir kategoriškai neigia teiginį, kad Generalinė prokuratūra jau pasirašė leidimus atlikti kratas viename bankų ir jo vadovų namuose“, - BNS sakė Generalinės prokuratūros Viešųjų ryšių skyriaus vedėja.
Visi lietuviškais vadinami šalies komerciniai bankai - „Snoras“, Ūkio, Medicinos ir Šiaulių bankas - teigia, kad viešai paskelbta informacija su jais nesusijusi. Visi 4 bankai neturi motininio banko užsienyje. Vienintelio „Snoro“ banko didžiausias akcininkas yra ne Lietuvos pilietis - Vladimiras Antonovas yra Rusijos pilietis ir bankininkas, gyvenantis Londone.

„Snoro“ Viešųjų ryšių departamento direktorė Virginija Žygienė BNS sakė, kad bankas neturi jokios informacijos.

„Bankas neturi jokios informacija apie tai, kas paskelbta dienraštyje “Lietuvos rytas", - BNS sakė V.Žygienė.

Vėliau bankas išplatino pranešimą, kad dienraštyje „Lietuvos rytas“ paskelbta informacija su banku jo vadovais nesusijusi.

"Bankas dirba įprastu ritmu ir teisėsaugos institucijos jokių tyrimų banke nevykdo", - rašoma pranešime.
Šiaulių banko valdybos narys ir administracijos vadovas Audrius Žiugžda BNS pareiškė, kad bankas dirba normaliai.

„Galiu patvirtinti, kad jokių tyrimų ir kratų banke nevyksta, jokių pažeidimų banke nėra, dirbame kaip dirbę“, - BNS sakė A.Žiugžda. Jis teigė nenorintis komentuoti viešumoje esančios informacijos. „Žiūrint, kaip tai bus daroma - ar atsakingai ir profesionaliai“, - aptakiai kalbėjo A.Žiugžda.

„Ūkio bankas, visi jo vadovai ir darbuotojai dirba savo darbo vietose įprastu ritmu. Ūkio banko nuomone, tokio pobūdžio publikacijos labai neigiamai įtakoja visą šalies bankų sistemą, tačiau tikslesnius komentarus turėtų teikti publikacijoje minimos institucijos“, - rašoma BNS atsiųstame Ūkio banko komentare.

„Bankui jokių pretenzijų nepateikta ir mes žinome tiek, kiek yra pateikta informacijos straipsnyje“, - BNS sakė Medicinos banko Verslo plėtros departamento rinkodaros vadybininkė Daiva Patalauskienė.

Dienraštis „Lietuvos rytas“, kurio vienas akcininkų yra bankas „Snoras“, remdamasis šaltiniais, antradienį rašo, kad prokurorai pasirašė leidimus atlikti kratas viename bankų ir jo vadovų namuose. Pirmuoju teisėsaugos taikiniu tapusio banko, kurio pavadinimas esą itin slepiamas, vadovus leista iš pradžių sulaikyti, o po to teismo prašyti, kad jie būtų suimti. Šią slaptą operaciją patikėta įvykdyti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnams.

Anot dienraščio, visi veiksmai jau derinami ir su buvusiu prezidentės Dalios Grybauskaitės rinkimų štabo vadovu, o dabar Lietuvos banko valdybos pirmininku Vitu Vasiliausku. Jam buvo nurodyta išanalizuoti, kaip po teisėsaugos pareigūnų atakos parklupdytus bankus galėtų perimti valstybė.

Aukštas teisėsaugos pareigūnas, nenorėjęs, kad jo pavardė būtų skelbiama, tvirtino, jog šiuo metu iš tiesų lietuviškų bankų atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas.
Tuo tarpu „Snoras“ jau kurį laiką negali pradėti įstatinio kapitalo didinimo procedūros, nes Londono fondų valdymo įmonė „Jubilee Financial Products“ nesulaukia Lietuvos banko leidimo įsigyti dešimtadalį „Snoro“ akcijų. Jo prašymas pateiktas dar praėjusį pavasarį.

Pasak neoficialių šaltinių, lapkričio 21-oji yra paskutinis terminas, kai centrinis bankas turi suteikti leidimą, jeigu investuotojo nebus paprašyta dar papildomų dokumentų ar neįvyks nenumatytų aplinkybių. Tikėtina, kad Lietuvos banko valdyba šį klausimą svarstys šį ketvirtadienį arba penktadienį.

„Jubilee Financial Products“ vyresnysis partneris ir vadovas Adamas Habibas „Lietuvos rytui“ anksčiau teigė nematantis nė vienos priežasties, dėl kurios Lietuvos bankas gali neleisti „ Snorui“ didinti kapitalo. Tačiau jis teigė nemanantis, kad „ Snorui“ skubiai reikia papildomo kapitalo.

„Tai - suplanuotas banko “ Snoras„ žingsnis, numatytas jo strateginio vystymosi plane“, - kalbėjo A.Habibas.

"Snoras" šių metų balandį išplatino visą 380,083 mln. litų nominalios vertės akcijų emisiją, į kurią investavo ir "Jubilee Financial Products" valdomas alternatyvaus investavimo fondas "JFP Emerging Europe Momentum Fund".
Įregistravus padidintą kapitalą, banko įstatinis kapitalas išaugtų 1,8 karto - nuo 494,217 mln. litų iki 874,3 mln. litų. Banko tarybos pirmininkui V.Antonovui tuomet priklausytų 61,27 proc. balsų, o „Snoro“ valdybos pirmininkui Raimondui Baranauskui - 22,77 proc., o „Jubilee Financial Products“ - 9,37 proc.