Vokietijoje, Berlyne, penktadienį prasidėjo didžiausia pasaulyje maisto, žemės ūkio, sodininkystės paroda „Žalioji savaitė“, sutraukianti aukščiausio rango politikus. Parodoje savo produkciją pristato ir Lietuva.

Nuo maisto iki technikos

Tradicinėje, nuo 1926 m. vykstančioje, parodoje šiemet dalyvauja gausiausias šio renginio istorijoje skaičius valstybių – 67.

Parodos mastas milžiniškas – 26 dideliuose paviljonuose 115 tūkst. kv. metrų plote savo produktus pristato 1630 dalyvių.

„Žaliojoje savaitėje“ galima pamatyti ir įsigyti tūkstančius daržovių, gėlių sėklų, apžiūrėti įvairių veislių naminius gyvulius, žemės ūkio, sodo, virtuvės techniką, susipažinti su naujomis energetikos, miškininkystės technologijomis.

Gurmanai gali paragauti ir nusipirkti įvairiausių rūšių vyno, alaus, išbandyti įvairių šalių virtuvę. Daugelis stendų už savo patiekalus, maisto produktus, taurę vyno, bokalą alaus prašo nuo 1 iki 10 eurų.

Mūsų šalies stendas nuo pat pirmų parodos atidarymo akimirkų sulaukė didelio lankytojų dėmesio. Daugelis ėjo linksmai linguodami ir plodami į taktą, kai skrabalais linksmai grojo liaudies menininkas Regimantas Šilinskas. Akį traukė besidarbuojantis medžio drožėjas Viktoras Raibužis, veltinius vėlė amatininkė Laima Mačionienė, savo produkciją pristatė Lietuvos mėsos, pieno perdirbėjai, duonos ir alaus gamintojai, ūkininkai, amatininkai, Kaimo turizmo asociacija.

Atradimas – šakočiai ir sūriai

Laimutės Sadauskienės šakočiai sulaukė išskirtinio dėmesio. Ji gyvai rodė lankytojams, kaip kepamas šis delikatesas. „Daugelis stebėjosi šiuo gaminiu, mielai ragavo, gyrė, klausinėjo, iš ko jis gaminamas. Vienam užsieniečiui pasirodė, kad tai bulvinis patiekalas“, – šypsojosi L. Sadauskienė.

Ūkininkė Dalia Ėmužytė rodė savo gaminius iš ožkų pieno. „Stengiuosi pagaminti kuo įvairesnio skonio sūrių. Daugelis receptų sumanyti mano močiutės, mamos ir tetų, kiti sukurti pačios ar išmokti iš italų, graikų, prancūzų sūrių gamintojų“, – pasakojo D. Ėmužytė. Jos produktus skanaujantys užsieniečiai negailėjo komplimentų.

Kauno rajone, Ringauduose, gyvenantis ūkininkas Petras Metrikas parodos lankytojus žavėjo savo augintais ir raugintais agurkais. „Daugiau kaip prieš 20 metų paragavęs pirkitinių raugintų agurkų pasibaisėjau jais ir nusprendžiau parodyti, kokie jie turi būti iš tikrųjų. Taip ir pradėjau šį verslą“, – pasakojo P. Metrikas.

Jis savo produktus tiekia į prekybos tinklus. Parodoje kartu dalyvaujantis P.Metriko sūnus Artūras sakė irgi einąs tėvo pėdomis. „Aš padedu tėvukui vadyboje. Ir į šią parodą atvykome mano iniciatyva. Tikiuosi, ir mano sūnus Jokūbas tęs šio verslo tradicijas“, – kalbėjo Artūras.

Mėsos produktus pristatė įmonės „Agrovet“, Krekenavos agrofirma, „Biovela“, „Delikatesas“, pieno gaminius – „Žemaitijos pienas“.

Ministrų susitikimai, karkos ir cepelinai

Užsieniečiai gyrė ir lietuvišką virtuvę. Daug kas pirko restorano „Bernelių užeiga“ išvirtus cepelinus, karkas. „Šiuos patiekalus pamėgome prieš kelerius metus ir kaskart per parodą čia į Lietuvos stendą ateiname dėl jūsų labai skanių patiekalų“, – teigė pagyvenę sutuoktiniai berlyniečiai Merkel ir Hansas.

Vokiečiai taip pat gyrė kaimišką lietuvišką alų. „Jiems patinka neįprastas apynio kartumas. Šiemet specialiai parodai ir užsieniečiams išvirėme „Vakaro" alų, kuris yra sodrus ir greitai tapo populiarus tarp užsieniečių“, – džiaugėsi su sutuoktiniu įmonę įkūrusi ir naminį alų gaminanti Kristina Grigonienė.

Pirmą parodos dieną žemės ūkio ministro Vigilijaus Juknos grafikas buvo įtemptas. Jis susitikinėja su ES žemės ūkio ir kaimo plėtros komisaru Dacianu Cioloşu, Airijos, Ukrainos, Moldovos, Kinijos, Azerbaidžano, atskirų Vokietijos žemių žemės ūkio ministrų vadovaujamomis delegacijomis.

Ministras kalbėjosi ir su Rusijos bei Prancūzijos žemės ūkio ministrais.

Taip pat V.Jukna dvišaliame susitikime bendraus su Lenkijos žemės ūkio ir kaimo plėtros ministru Stanislavu Kalemba, pasirašys trišalį Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos komunikatą dėl 2014–2020 m. ES finansinio periodo žemės ūkio politikos.

Paprastai parodą „Žalioji savaitė“ aplanko apie pusę milijono žmonių, apie ją informuoja maždaug 5 tūkst. pasaulio žurnalistų.