Prasidėjusi deklaruotų plotų patikra gali lemti ir žemės rinkos bei ūkių struktūros pokyčius - Žemės ūkio ministerija nustato vis daugiau ribojimų žmonėms, kurie valdo sklypus, tačiau jų realiai nedirba, tik gauna išmokas.

Ekspertai pažymi, kad tokia politika gali pagyvinti žemės ūkio paskirties sklypų rinką -iki šiol daugumą spekuliantų tenkino išmokos, ir jie ramiai galėjo laukti savo turto brangimo, penktadienį rašo dienraštis "Verslo žinios".

Kovojant su realios produkcijos negaminančiais žemdirbiais pakeisti geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimai, numatoma griežtinti ekologiškai ūkininkaujančių priežiūrą, nes dalis šia veikla užsiimančių žemdirbių siekia ne gaminti produkciją, bet gauti išmokas.

Neprižiūrimų sklypų savininkams bus didinami žemės mokesčiai.

"Jei išmokos bus mokamos tik gaminantiems prekinę produkciją, o žmonės, kurie savo plotus vien šienauja, jų negalės gauti ir dar turės mokėti didesnius mokesčius, tokia politika miestiečius paskatins parduoti savo sklypus", - apie galimus rinkos pokyčius kalba Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos valdybos narys, korporacijos "Matininkai" prezidentas Kęstutis Kristinaitis.

Žemės ūkio viceministras Edvardas Raugalas aiškina, kad buvo mėginama žemės sklypų savininkus priversti tvarkyti sklypus skiriant baudas. "Tačiau suskaičiavome, kad skirtos baudos nepadengia jų administravimo sąnaudų. Todėl keičiame išmokų sistemą ir žmonėms, kurie neužsiima žemės ūkio gamyba, didinsime valstybinės žemės nuomos mokesčius ir mokesčius už pačią žemę. Kai kur jie didės dešimtimis kartų", - pokyčių prasmę ir pasekmes apibūdina viceministras.

Jo teigimu, dirbantiems ūkininkams bus taikomos lengvatos ir jiems mokesčiai nedidės.
Tokia politika gali atsiliepti ir žemės kainai.