Oficialių teisės aktų redakcijų paskelbimas popieriniame variante yra brangus, nepatogus ir pasenęs, todėl leidinio "Valstybės žinios" reikėtų atsisakyti, sako teisingumo ministras Remigijus Šimašius.

"Kalbant apie teisės aktų oficialių redakcijų skelbimą, popieriuje jis yra pasenęs, brangus ir nepatogus vartotojui (...). Pažiūrėjus, kaip yra saugomos "Valstybės žinios" valstybės įstaigose - tai ilgos lentynos ir, ko gero, ne pats patogiausias būdas susirasti tai, ko reikia", - penktadienį spaudos konferencijoje sakė R.Šimašius.

Anot ministro, "Valstybės žinios" praradusios savo aktualumą, nes tiek teisininkai, tiek kiti asmenys naudojasi elektroniniais variantais, o tai, kad tokiais variantais oficialiai remtis negalima, tik kelia nepatogumų.

Pasak ministro, "Valstybės žinių" buvimas kelia problemų, nes visada, remiantis įstatymais, reikia nurodyti jas, nors laikraštis dažnai neturi aktualių redakcijų ir yra tiesiog nepatogus, keičiantis teisės aktams.

Ministras pristatė naują koncepciją, kaip esą turėtų būti modernizuota tiek teisėkūros, tiek teisės aktų skelbimo sistema, leisianti rasti teisės aktus vienoje sistemoje ir lengviau stebėti jų priėmimo procesą.

Pasak jo, įgyvendinus planus šalies gyventojai turės patogų ir nemokamą priėjimą prie teisės aktų, ir tai bus ne tik Seime ar Vyriausybėje svarstomi aktai ar jų projektai, tačiau ir savivaldybių bei teismų sprendimai.

"Šiandien mes turime nepakankami skaidrų viešą teisėkūros procesą", - sakė Vyriausybės kabineto narys, tačiau pasidžiaugė, kad jau dabar visi Vyriausybės institucijų rengiami teisės aktų projektai yra vienoje paieškos sistemoje, kurią galima rasti Seimo interneto tinklalapyje.

Anot R.Šimašiaus, neigiamai vertintina ir tai, kad šiuo metu nėra sisteminamos ir skelbiamos idėjos, pasiūlymai dėl teisės aktų, kurias pateikia tiek valstybės institucijų ar jų atstovai, tiek visuomeninės grupės, ką leistų naujoji sistema ,

Teisingumo ministro teigimu, naujoji sistema leis Seimo informacinėje sistemoje rasti tiek įvairias teisės aktų iniciatyvas, tiek projektus, tiek peržiūrėti akto rengimo ir priėmimo procesą - tokiu būdu vartotojai galės stebėti, kaip yra priimami teisės aktai. Ten pat visuomenės atstovai galėtų teikti savo pastebėjimus.

Atsisakius "Valstybės žinių", priimti teisės aktai būtų siunčiami į Teisės aktų registrą, kuriame bus patogiai galima rasti aktualią redakciją. Teisės aktams patekus į minėtąjį registrą, jie oficialiai įsigalios, taigi atliks dabartinę "Valstybės žinių" funkciją. Šiame registre bus galima peržiūrėti ir baigiamuosius teismų sprendimus, jei įstatymai leidžia juos viešai skelbti.

Be to, R.Šimašiaus tvirtinimu, tai leistų valstybei sutaupyti apie 1 mln. litų per metus, nes "Valstybės žinias" dabar privalo prenumeruoti visos valstybės institucijos, nors, anot ministro, tai daro tik pusė jų.

Visgi, pasak ministro, "Valstybės žinios" galėtų ir likti, tai turėtų spręsti Seimas, tačiau leidinys, patvirtinus Seimui pokyčius, nebeturėtų monopolinės teisės skelbti oficialias redakcijas, esą "kas norės, tas galės pasilikti".

Seimo leidykla "Valstybės žinios" šiuo metu yra oficialių valstybės leidinių leidėja, ruošianti ir leidžianti oficialų valstybės teisės aktų leidinį "Valstybės žinios", "Informacinius pranešimus", interneto svetainę "Valstybės žinios" viešieji pirkimai.

Leidykla taip pat leidžia Seimo posėdžių stenogramas, Dokumentų rinkinius ir kitus oficialius leidinius, rengia ir leidžia knygas, albumus, brošiūras.

"Valstybės žinioms" vadovauja buvęs parlamentaras Jonas Lionginas