Seimas pirmadienį balsų dauguma pasisakė už laikinosios parlamentinės komisijos „Snoro“ bankroto aplinkybėms ištirti sudarymą.

Ši opozicijos inicijuota komisija iki ateinančios vasaros nagrinės tiek pačios opozicijos, tiek ir valdančiosios koalicijos suformuluotus klausimus apie bankrutavusį banką.

Išvada – iki birželio

Už komisijos sudarymą balsavo 78, prieš buvo 14, susilaikė 19 Seimo narių. 
Prieš komisiją pasisakė arba balsuodami susilaikė daugiausiai valdančiosios koalicijos atstovai.

Gana netikėtai, vos vieno balso skirtumu komisijos pirmininku paskirtas opozicijos lyderis Valentinas Mazuronis.

Seimo neeilinėje vienos dienos sesijoje priimtame nutarime numatyta, kad į visus užduotus klausimus parlamento laikinoji tyrimo komisija turėtų atsakyti iki šių metų birželio 1 dienos. 
Opozicija ragino Seimo vadovę Ireną Degutienę nustatyti, kad klausimas dėl laikinosios „Snoro“ bankroto tyrimo komisijos yra svarstomas ir priimamas ypatingos skubos tvarka. Priešingu atveju opozicija grasino po dešimties dienų vėl inicijuoti neeilinę Seimo sesiją, kurioje jau būtų galutinai balsuojama dėl laikinosios komisijos sudarymo.

Tačiau šių grasinimų neteko įgyvendinti. Į opozicijos pageidavimą buvo atsižvelgta ir I.Degutienė paprašė klausimą priimti ypatingos skubos tvarka.

Ragino susitarti

Diskusijų metu valdančiųjų liberalcentristų atstovas Artūras Melianas įtarė, kad sudarytoji komisija neabejotinai politikuos. „Jau prasidėjo akivaizdus politikavimas, svarstant šį klausimą, prasidėjo abipusiai gausūs įžeidinėjimai“, - kalbėjo jis.

„Ši komisija nieko neišaiškins, o taps dar vienu priešrinkiminiu šou“, - skeptiškai dėl komisijos sudarymo pasisakė Seimo narys Jonas Jagminas.

Konservatorius Kęstutis Masiulis kalbėjo: „Čia opozicija nuolat virkauja, kad neva „Snoras“ buvo toks geras, toks „geras šunytis“, tik, deja, truputį apsėstas blusų. Tokie ir panašūs politikuojantys pareiškimai tikrai bus išgirsti tų akcininkų, kurie siekia užsienyje pasislėpti nuo Lietuvos teisėsaugos, advokatų“.

Opozicijos lyderis V.Mazuronis pareiškė neabejojantis, kad komisijos darbe pasitaikys ir politinių diskusijų. „Taip, neabejotinai yra ir politinių klausimų šioje istorijoje. Bet į iškylančius politinius klausimus gali atsakyti tik Seimo laikinoji komisija“, - teigė jis.

Socialdemokratų atstovas Juozas Olekas ragino Seimo narius iš opozicijos ir valdančiųjų gretų susitarti. „Pabandykime tai padaryti vardan to, kad būtų atsakyta į aktualius klausimus. Nes ne kartą jau tyrėme ir kur kas svarbesnius, ir sunkesnius klausimus. Šiuo atveju yra siūloma svarstyti labai svarbius klausimus. Juos būtina ištirti jau vien dėl to, kad ateityje nebepasikartotų tokių istorijų kaip „Snoro“ banko istorija“, - kalbėjo jis.

Sutiko, kad būtų suformuota

Premjeras Andrius Kubilius iniciatyvą sudaryti laikinąją komisiją vadino priešrinkiminiu veiksmu. „Visi matome, kad šie metai yra Seimo rinkimų metai ir opozicija tikriausiai taip elgsis visus šiuos metus“, - teigė jis.

Tačiau premjeras sutiko, kad komisija gali ir turi būti suformuota. „Bet turi būti sudaryta tokia komisija, kuri nepolitikuotų, o savo darbą kokybiškai atliktų“, - įspėjo Vyriausybės vadovas.

„Sutarus, kad komisija turi būti sudaryta, yra kelios grupės klausimų, kuriuos galima tirti. Bet noriu pasakyti apie esminį dalyką, kam yra reikalinga ši komisija. Tokio didelio turto vienu metu Lietuva per visus dvidešimt metų nėra pardavinėjusi. Akivaizdu, kad čia yra gausybė visokiausių interesų, bandymų paveikti ir panašiai. Būtent tokį bandymą paveikti kaip tik ir turi tirti ši laikinoji komisija“, - pastebėjo A.Kubilius.

Anot jo, komisijai užduodami klausimai neturi pakenti vykdomam ikiteisminiam tyrimui dėl „Snoro“ turto galimo iššvaistymo.

Komisijos vadovu paskirtas V.Mazuronis

Nemenka diskusija kilo dėl to, kaip vertinti grupės opozicijai priklausančių Seimo narių pasirašytą kreipimąsi į Konstitucinį Teismą dėl pernai lapkričio viduryje itin skubiai priimtų „Snoro“ nacionalizavimo įstatymų konstitucingumo. Valdantieji įtarė, kad toks kreipimasis gali pasitarnauti užsienyje besislapstantiems „Snoro“ stambiausiems akcininkams bei didžiausiems kreditoriams.

Tačiau po diskusijų opozicija sutiko su tuo, kad klausimas apie kreipimosi į Konstitucinį Teismą įvertinimą būtų įrašytas į nutarimą dėl laikinosios komisijos sudarymo.

Savo ruožtu valdančioji koalicija atsisakė savo pasiūlymų išbraukti iš nutarimo kai kuriuos klausimus, kurie, valdančiųjų nuomone, galėjo įsikišti į teisėsaugos veikimo sritį.

Pasiekus kompromisą sutarta ir dėl pačios komisijos suformavimo. Joje – 12 narių. Lygiai pusė – 6 - priklauso valdančiajai daugumai, kita pusė – opozicijai: Arvydas Anušauskas (Tėvynės sąjunga), Petras Auštrevičius (Liberalų sąjūdis), Vytautas Bogušis (Liberalų ir centro sąjunga), Rimantas Dagys (Tėvynės sąjunga), Kęstutis Daukšys (Darbo partija), Valentinas Mazuronis (Tvarka ir teisingumas), Juozas Olekas (Socialdemokratų partija), Jurgis Razma (Tėvynės sąjunga), Julius Sabatauskas (Socialdemokratų partija), Stasys Šedbaras (Tėvynės sąjunga), Žilvinas Šilgalis (Mišrioji grupė), Vidmantas Žiemelis (Krikščionių partija).

Komisijos pirmininku balsų dauguma paskirtas V.Mazuronis. Jis surinko 59 Seimo narių balsus.

Už valdančiųjų pasiūlytą S.Šedbaro kandidatūrą balsavo 58 parlamentarai. 
Išvadą laikinoji komisija įpareigota pateikti Seimui iki šių metų birželio.

Inicijavo opozicija

Laikinąją komisiją „Snoro“ bankroto aplinkybėms tirti inicijavo opozicija. Valdančioji koalicija ilgai nenorėjo tokios komisijos sudarymo, tačiau praėjusios savaitės pabaigoje netikėtai pareiškė neprieštarausianti jai.

Klausimas dėl laikinosios komisijos sudarymo buvo vienintelis pirmadienį surengtos Seimo neeilinės sesijos klausimas. Per ankstesnę neeilinę sesiją sausio 19-ąją Seimas parėmė konservatorių iniciatyvą ir išbraukė iš darbotvarkės siūlymą sudaryti laikinąją tyrimo komisiją dėl „Snoro“ banko, nors protestuodama prieš tokį sprendimą opozicija buvo palikusi Seimo posėdžių salę. Vėliau 47 Seimo narių grupė užregistravo iniciatyvą dėl neeilinės Seimo sesijos sušaukimo šių metų sausio 30 dieną.

Seimo pirmininkė I.Degutienė buvo paklausiusi parlamentinio Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto, ar laikinosios „Snoro“ komisijos sudarymas nesudarys prielaidų pažeisti šalies nacionalinį saugumą. Tačiau komitetas po diskusijų nusprendė nieko neatsakyti į šį klausimą.

Seimo pirmininkė nusišalino

Pastarosiomis savaitėmis daug šurmulio kilo aiškinantis, kokie galimai neteisėti veiksmai buvo atlikti „Snoro“ banke po bankroto bylos iškėlimo. Opozicinių socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius pareiškė turįs dokumentus apie tai, kad esą Seimo pirmininkės I.Degutienės sūnaus Gedimino Degučio vadovaujama bendrovė, jau iškėlus bankroto bylą bankui, padengė jame esančią paskolą indėliu, taip jį sumažindama iki apdraustos ribos.

I.Degutienė ir G.Degutis pareiškė, kad opozicija neteisi ir ji politikuoja. „Snoro“ bankroto administratorius Neilas Cooperis teigė, kad po bankroto procedūros paskelbimo nebuvo atlikta jokių nelegalių transakcijų. Minėta operacija galėjo būti pradėta anksčiau, bet valstybei perėmus banką ir išjungus banko sistemas, veikiausiai buvusi neatlikta iki galo ir baigta tik po bankroto bylos iškėlimo.

Pirmadienį neeilinės sesijos pradžioje I.Degutienė pareiškė nusišalinanti nuo bet kokių svarstymų Seime dėl „Snoro“ komisijos sudarymo.

Keturiolika klausimų

Seimo laikinajai tyrimo komisijai „Snoro“ banko bankroto aplinkybėms ištirti užduodami tokie klausimai:

1) ar teisės aktai, reglamentuojantys Lietuvos Respublikoje veikiančių komercinių bankų ir specializuotų bankų bei užsienio bankų, veikiančių Lietuvos Respublikoje, taip pat jų padalinių veiklą bei priežiūros tvarką, sudaro prielaidas stabiliam, patikimam, efektyviam ir saugiam bankų sistemos funkcionavimui, taip pat ar bankai turėjo ir ar turi teisę platinti vertybinius popierius, kurie buvo pavadinti „indėlių sertifikatais“ ir ar galėjo tokie jie būti neapdrausti indėlių draudimu;

2) ar valstybės institucijų vykdoma Lietuvos Respublikoje veikiančių komercinių bankų ir specializuotų bankų bei užsienio bankų, veikiančių Lietuvos Respublikoje, taip pat jų padalinių priežiūra buvo ir yra tinkama ir veiksminga, taip pat ar šių valstybės institucijų vadovų, pavaduotojų, departamentų vadovų bei jų pavaduotojų, valdybų narių artimieji giminaičiai teisėtai dirbo ir ar teisėtai galimai tebedirba juridiniuose asmenyse, susijusiuose su paminėtais bankais;

3) kada Lietuvos bankas pradėjo derybas su banko „Snoras“ administratoriumi Simon Freakley? Kas ir kada inicijavo sutarties su laikinuoju banko „Snoras“ administratoriumi sudarymą? Kada laikinasis administratorius pradėjo planuoti atvykimą į Lietuvą? Kada ir kokią informaciją apie banką „Snoras“ jis gavo ir kas jam šią informaciją pateikė?;

4) pagal kokius kriterijus ir kokiomis sąlygomis banko „Snoras“ laikinajam administratoriui ir jo komandai buvo nustatytas ir mokamas atlyginimas ir koks šio atlyginimo dydis;

5) pagal kokius kriterijus ir kokiomis sąlygomis iškėlus bankui „Snoras“ bankroto bylą paskirtam banko administratoriui (bei jo samdomiems tretiesiems asmenims) nustatytas ir mokamas atlyginimas ir koks šio atlyginimo dydis;

6) ar dėl banko inspektavimo darbų anksčiau Lietuvoje ar kitose šalyse buvo stabdoma paties banko veikla? Ar nutraukus visų banko „Snoras“ įsipareigojimų vykdymą nebuvo padaryta dar didesnė žala banko „Snoras“ kreditoriams bei pačiam bankui „Snoras“?;

7) kaip turi būti vertinamas banką auditavusios audito bendrovės „Ernst & Young Baltic“ darbas ir pateiktos išvados apie banko finansines ataskaitas; ar yra įstatyme nustatytų pagrindų banką „Snoras“ auditavusios audito bendrovės „Ernst & Young Baltis“ atlikto audito tyrimą pavesti atlikti Audito ir apskaitos tarnybai;

8) koks realus banko „Snoras“ turto trūkumas, kodėl Lietuvos banko atstovai nurodo skirtingus dydžius (valdybos narys Audrius Misevičius 2011 m. lapkričio mėn. 18 d. radijo laidoje „Akiračiai“ tvirtino, jog grynojo turto trūksta tik apie 800 milijonų litų, Valdybos pirmininkas nurodė pradžioje 1 mlrd., vėliau 3,4 mlrd. litų trūkumą)? Dėl kokių priežasčių per vieną savaitę pasikeitė oficialiai skelbti banko turto vertės praradimų dydžiai: nuo 1 milijardo litų iki 3,4 milijardo, nustatyto laikinojo banko „Snoras“ administratoriaus? Dėl kokių priežasčių laikinasis administratorius banko svetainėje visą laiką viešai skelbė, kad bankas „Snoras“ yra mokus? Dėl kokių priežasčių analogiškų turto vertės pokyčių nepastebėjo Lietuvos bankas?;

9) dėl kokių priežasčių nuspręsta banko „Snoras“ akcijas paimti visuomenės poreikiams, užuot taikius įprastinius (kaip 1995-1996 metų bankų krizės metu) galiojančius banko veiklos priežiūros įstatymus, t.y. dėl kokių priežasčių bankui „Snoras“ nebuvo pritaikytos kitos galiojančiuose įstatymuose nustatytos bankams taikytinos poveikio priemonės nei banko akcijų paėmimas visuomenės poreikiams? Dėl kokių priežasčių 2011 m. lapkričio 16 d. banko „Snoras“ veikla buvo apribota (paskelbtas moratoriumas), prieš tai neįvertinus jo turto būklės;

10) dėl kokių priežasčių atsirado skirtumas tarp banko „Snoras“ turto vertės praradimų dydžių (3,4 milijardai litų) ir galimų pretenzijų buvusiems pagrindiniams akcininkams (maždaug 800 mln. litų);

11) ar nebuvo piktnaudžiavimo atveju, kai Seimo nariai ir jų artimieji giminaičiai, taip pat sutuoktiniai, Vyriausybės nariai ir jų artimieji giminaičiai, taip pat sutuoktiniai, Lietuvos banko valdybos nariai ir jų artimieji giminaičiai, taip pat sutuoktiniai, pasinaudodami turima informacija ir tarnybine padėtimi iš anksto išsiėmė indelius iš banko „Snoras“ prieš jo veiklos sustabdymą;

12) kokių priemonių būtina imtis, kad būtų užtikrinta maksimali visų banko „Snoras“ klientų interesų apsauga ir tinkama valstybės institucijų veiksmų kontrolė;

13) ar buvę banko „Snoras“ akcininkai, kiti vadovai ir (ar) jų interesams atstovaujantys asmenys tiesiogiai ar per trečiuosius asmenis nebandė paveikti politikų ir tyrimą atliekančių teisėsaugos institucijų siekdami pakenkti buvusių banko Snoras akcininkų išdavimo procesui Jungtinės Karalystės teisme?;

14) ar Seimo nariai, pasirašę prašymą Konstituciniam Teismui ištirti kai kurių Įmonių bankroto, Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo, Bankų ir Įmonių bankroto įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymų normų atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai, nesupainiojo viešųjų ir privačių interesų?