Socialines įmonės patikrinę inspektoriai didelių pažeidimų nerado, bet įsitikino, kad valstybės neįgaliesiems suteiktomis galimybėmis piktnaudžiaujama tobulai. Dabar Valstybės kontrolės atliekamas tyrimas, regis, irgi didelės naudos neduos.

Spragų pasekmės

Socialinėse įmonėse įsišaknijusios piktnaudžiavimo valstybės suteikiamomis lengvatomis problemos – ne naujiena, o veikiau vieša paslaptis –  visi žino, bet visi tyli.

Darbuotojų atlyginimų kompensacijos, garantuotas dalyvavimas viešuosiuose pirkimuose, atleidimas nuo pelno mokesčio mokėjimo ir kitos privilegijos ne vieną apsukrų verslininką paskatino pasirūpinti socialinės įmonės statusu.

Šiuo metu Lietuvoje socialinės įmonės statusą turi 139 įmonės, kurios, kaip teigiama, yra įdarbinta apie 2,8 tūkst. neįgaliųjų. Valstybės suteiktomis lengvatos dalis iš jų nepiktnaudžiauja, tačiau gaudant pažeidėjus, kenčia visi. Tokia padėtis – įstatymuose atsiradusių spragų pasekmė.

Ne kartą Seime peržiūrėtas ir perrašytas Socialinių įmonių įstatymas taip ir likdavo netobulas bei neužkertantis kelio piktnaudžiavimui. Dienraštis dar birželį rašė, kad veikiausiai ne veltui kai kurios socialinės įmonės yra parėmusios politines partijas.

Tiesa, siekiant užkirsti kelią neįgaliųjų išnaudojimui (juos fiktyviai įdarbinant arba mokant dalį atlyginimo už sėdėjimą namuose ir tylėjimą) šiuo metu pateiktose Socialinių įmonių įstatymo pataisose jau yra įsukta keletas saugiklių.

Tačiau pasak Seimo nario Edvardo Žakario, esminės socialinių įmonių veiklos reglamentavimo spragos lieka nesprendžiamos, o atlikti neplaniniai neįgaliuosius įdarbinusių įmonių patikrinimai esminių problemų neatspindi ir piktnaudžiaujančių įmonių negąsdina.

Kai ką gal išgąsdins

Socialinių įmonių atstovai neslepia, kad nepagrįsti tikrinimai juos išvargino, tačiau norint išnaikinti tikrųjų socialinių įmonių įvaizdį visuomenėje gadinančias piktžoles esą kitos išeities nėra. Svarbiausia, kad tikrintojų išvados duotų apčiuopiamos naudos.

Lietuvos socialinių įmonių asociacijos prezidento Leono Kirkilovskio teigimu, nėra blogai, kad tikrintojai ieško pažeidimų, bet teigti, kad visos socialinės įmonės nesąžiningos negalima.

„Socialinių įmonių įvaizdį visuomenėje gadina kelios įmonės, kurios piktnaudžiauja valstybės suteikta pagalba neįgaliesiems. Reiktų eliminuoti jas ir situacija pasikeistų“, - tikino pašnekovas.

Jam pritarė ir kitos socialines įmones vienijančios viešosios įstaigos „Neįgaliųjų socialinių įmonių sąjunga“ direktorius Gediminas Bartkus. „Nesakyčiau, kad kontrolės yra per daug. Patikrinimai turėtų paneigti įtarimus, kurie kilo ir šiek tiek prasijoti socialinių įmonių gretas. Vis tik nesąžiningai veikiantys asmenys turėtų išsigąsti ir fiktyviai įdarbintų neįgaliųjų turėtų sumažėti. Nesąžiningi žmonės susimąstys, ar verta rizikuoti“, - mano G.Bartkus.

Griežtės sąlygos

Piktnaudžiauti socialinių įmonių statusu masina du dalykai – tokių įmonių atleidimas nuo pelno mokesčio ir garantuotas viešųjų pirkimų konkursų laimėjimas. Juos laimėti padeda (ne už dyką) privisę tarpininkai, kurie padeda tinkamai parengti ir visus dokumentus tikrintojams.

„Norint užkirsti kelią pelno mokesčio vengimui reikia griežtinti socialinių įmonių statuso suteikimo reikalavimus. Ir tai jau yra įtraukta į Socialinių įmonių įstatymo pakeitimo projektą. Dabar norint gauti socialinės įmonės statusą reikia, kad sveikų ir neįgalių darbuotojų būtų įdarbinta po 50 proc. Skaičiuojama, kad 8 valandos sveiko žmogaus darbo diena atitinka vieną valandą neįgalaus žmogaus darbo dienos. Todėl ėmė atsirasti sąrašiniai darbuotojai ir atlyginimų neįgaliesiems mokėjimas už nėjimą į darbą, nes taip daryti apsimoka. Šį rudenį turėtų būti priimtos pataisos, pagal kurias neįgalų žmogų reiks įdarbinti 4 valandas per dieną. Taigi socialinių įmonių statuso suteikimo sąlygos griežtės keturis kartus. Esu įsitikinęs, kad situacija pagerės ir piktnaudžiauti nebus apsimoka“, - kalbėjo parlamentaras E.Žakaris.

Seimo nario duomenimis, nė viena socialinė įmonė, kuriai sąžiningai rūpi neįgalieji ir jų įdarbinimas, nedalyvauja viešuosiuose konkursuose. Viešųjų pirkimų įstatyme numatyta, kad perkančiosios organizacijos per metus nemažiau kaip 5 proc. supaprastintų viešųjų pirkimų turi pirkti iš socialinių įmonių. Viešųjų pirkimų tarnybos duomenimis, pernai supaprastintų pirkimų iš socialinių įmonių vertė siekė 61,3 mln. litų.

„Tokią privilegiją Viešųjų pirkimų įstatyme reiktų panaikinti ir neįgalieji nuo to tikrai nenukentės“, - pažymėjo E.Žakaris.

Auditoriai knisasi ne ten

Vasarą atlaikiusios Darbo biržos, Darbo inspekcijos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimus socialinės įmonės šiuo metu yra po auditorių didinamuoju stiklu. Tačiau auditoriai ieško ne dalyvavimo viešuosiuose konkursuose pažeidimų, o ES paramos panaudojimo efektyvumo spragų.

Valstybės kontrolės Komunikacijos skyriaus vedėjos Neringos Gaidytės teigimu, šiuo metu atliekamas patikrinimas susijęs su ES struktūrinės paramos valdymo ir kontrolės sistemos efektyvumu. O socialinės įmonės atrinktos statistinės atrankos būdu.

„Tikrinimų metu autoriai vertina, ar projektas atitinka veiksmų programai taikomus atrankos kriterijus, ar atlikta tai, kas buvo numatyta ir atitinka siektinus tikslus. Žiūrima, ar deklaruotos išlaidos atitinka paramos gavėjo turimus apskaitos ir patvirtinamuosius dokumentus, ar deklaruotos išlaidos atitinka taisykles, ar atsiskaitymas su paramos gavėjais nebuvo vilkinamas ir ar nebūta soecialių mokesčių, mažinančių paramos sumą“, - su auditorių tikslais supažindino N.Gaidytė. Jos pateiktais duomenimis, iš viso yra tikrinami 94 ES paramos mokėjimo prašymai.

„Tikrinamos tik kelios su Lietuvos darbo biržos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vykdomu projektu “Parama socialinėms įmonėms„ susijusios socialinės įmonės, pasirinktos statistinės atrankos būdu, iš anksto planuojant patikras vietoje“, - informavo Valstybės kontrolės atstovė.

Komentaras

Lina Bušinskaitė

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė

Lietuvos darbo birža ir jos teritoriniai padaliniai turi teisę organizuoti ir atlikti socialinių įmonių planinius patikrinimus, kad nustatytų, kaip laikomasi įstatymuose nustatytų reikalavimų. Siekiant sisteminio visų socialinių įmonių įvertinimo, buvo paprašyta Valstybinės darbo inspekcijos atlikti neplaninį patikrinimą visose socialinėse įmonėse. Taip norėta išsiaiškinti, kaip laikomasi Darbo kodekso, darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančių įstatymų. Tai leido išsiaiškinti kai kuriuos trūkumus dalyje tikrintų įmonių.

Nustatyta, kad ne visos įmonės įvykdė įsipareigojimus pagal sutartis su teritorinėmis darbo biržomis dėl paramos šioms įmonėms suteikimo ir pažeidė darbo sutartyse su subsidijuojamais darbuotojais įtvirtintus nuostatus, nesilaikė su darbo santykiais ar darbų sauga susijusių teisės aktų. Įmonės, kuriose Valstybinės darbo inspekcija nustatė šiuos trūkumus, buvo oficialiai įspėtos ir gavo įpareigojimus juos ištaisyti. Tai nėra sunkūs pažeidimai.

Tačiau atlikta socialinių įmonių veiklos analizė parodė, kad visos naujai besisteigiančios socialinės įmonės savo siekiu laiko ne tikslinių grupių asmenų integraciją į darbo rinką, o galimybę pasinaudojus valstybės teikiama parama ir taip įdarbinus keletą žmonių, siekti finansinės naudos bei pelno. Nors, šiuo atveju, ne mažiau svarbus tikslas turėtų būti sudaryti tinkamas sąlygas sunkią negalią turintiems žmonėms ar ilgalaikiams bedarbiams praradusiems darbo įgūdžius integruotis į darbo rinką.