– Jūsų darbas ministerijoje eina į pabaigą. Kokia Jūsų nuotaika?

– Manau, kad kartu su demokratais koalicijoje principingai laikėmės mūsų koalicinės sutarties ir man atrodo, kad per tą laikotarpį pavyko nemažai ką nuveikti. Daug strateginių dalykų jau yra priimta ir tikrai artimiausiu metu duos rezultatą. Pasižiūrėjęs atgal galiu labai ramiai pasakyti, kad pavyko nuveikti esminius strateginius sprendimus. Be abejo, liko daug įgyvendinimo ir įgyvendinimas turi būti lygiai taip pat daromas atsakingai ir jei viskas taip vyks ir toliau, galėsime didžiuotis savo ekonomikos transformacija ir ekonomikos augimu.

– Edvinas Grikšas – žmogus, kuris greičiausiai užims Jūsų pareigas dvidešimtojoje Vyriausybėje. Jis yra žmogus iš ministerijos. Ar tai reiškia, kad darbai bus tęsiami? Ką sako Jūsų nuojauta?

– Dar neteko matyti naujos Vyriausybės programos projekto, bet, kiek pasakyta viešai, kalbama apie norą tęsti pradėtus ekonomikos srities darbus. Tam svarbu turėti žmogų, kuris pastarąjį laikotarpį dirbo ministerijoje, matė mūsų planus, dalį planų pats įgyvendino. Taigi yra prielaidų galvoti apie darbų tęstinumą. Nauja Vyriausybė formuojasi ne visai kadencijai, o trims metams, laiko bandomiesiems laikotarpiams ir mokymuisi nebus, tad svarbu tęsti tai, kas pradėta.

– Kai buvo formuojama ankstesnė Vyriausybė, viena pagrindinių temų buvo biurokratizacijos mažinimas. O kokios didžiausios problemos laukia naujos Vyriausybės ekonomikos srityje?

– Šiandien pagrindiniai iššūkiai susiję su ekonominio augimo išlaikymu ir aplinkybės ne pačios lengviausios. Iššūkių bus daug – ir geopolitiniai, ir susiję su muitais, toliau auga konkurencija dėl investicijų, ir šiame kontekste ekonomikos augimas reikalaus tikrai atkaklaus kompetentingo darbo. Mokestiniai sprendimai turės reikšmingą įtaką.

– Vienas pirmųjų Jūsų darbų buvo vadinamasis investicinis greitkelis. Ar laikytumėte jį svarbiausiu savo nuveiktu darbu?

– Manau, jis patenka į trejetuką, gal penketuką svarbiausių darbų. Ne visi suvokia, kokio reikšmingumo ir masto darbas padarytas. Šiandien, kai kalbam su potencialiais investuotojais, vienas svarbiausių klausimų yra, per kiek laiko, kaip greitai jie gali realizuoti savo projektą nuo pirminės idėjos iki pradėtų darbų ir veikiančios gamybos. Jei tai gynybos srityje veikianti įmonė, procedūros gali būti sutrumpėjusios iki 10–12 kartų, stambiems projektams – iki trijų kartų, praktiškai visoms įmonėms, kurios veikia laisvojoje ekonominėje zonoje, – iki dviejų kartų. Tai labai reikšmingas pokytis, įtvirtinantis, kad mūsų procedūrų trukmė tampa viena konkurencingiausių. Kitas svarbus sprendimas – biurokratijos mažinimas. Mes peržiūrėjome savo ministerijos srities 7 tūkst. teisės aktų, panaikinome 500, taip pat peržiūrėjome, ką galime padaryti paskatų srityje ir sukūrėme vienus efektyviausių ir konkurencingiausių paskatų mechanizmų, norint įtikinti investuotoją, kad investuotų pas mus, o ne pas kaimynus. Visa tai kuria esmines prielaidas investicijų pritraukimui. Žinoma, sprendimų priėmimas dėl investicijų užtrunka. Trunka nuo pusantrų iki dvejų metų nuo pirmojo pokalbio iki galutinio sprendimo. Bet šie metai rodo, kad, skaičiuojant užsienio kapitalo ir vietos rinkos investicijas, praktiškai 500 mln. investicijų jau atėjo, tikrai dar ne vienas šimtas milijonų ateis iki metų pabaigos.

– Dar nematėme Vyriausybės programos, bet jau girdime koalicijos partnerių norą nacionalizuoti „Ignitį“. Ar šis faktas, ši tema kenkia mūsų investicinei aplinkai?

– Vienareikšmiškai. Visi suprantame, kad tokia komunikacija, valstybės blaškymasis, tai, kaip joje žiūrima į tuos, kurie investuoja į tikrai strategines mūsų įmones, nekuria pasitikėjimo. Reikia kuo daugiau stabilumo, kad pritrauktume investuotojus, ir tokie sprendimai tikrai nekuria tokios investicinės aplinkos, kokia reikalinga mūsų ekonomikos augimui užtikrinti.

Norisi tikėti, kad naujas kandidatas lygiai taip pat proaktyviai sieks šių tikslų. 

– Iš pradžių buvo kalbama apie bankų solidarumo mokesčio pratęsimą, dabar retorika keičiasi, kad galbūt nėra didelės prasmės tą daryti, bet vis tiek reikėtų paieškoti varianto, kaip apmokestinti Lietuvoje veikiančius bankus. Ar tai gali turėti įtakos mūsų investicinei aplinkai?

– Šiandien matome, kad mokesčių klausimai vėl grįš į politinę darbotvarkę. Priiminėjant mokestinius pakeitimus tuometis premjeras aiškiai sakė, kad tai bus vieninteliai mokestiniai pakeitimai ir toliau prie mokesčių temos nebus grįžtama. Tačiau pasikeitus koalicijos sudėčiai vėl grįžtama prie mokesčių. Ieškoma, kur surasti naują konsensusą, nes koalicijos sudėtyje pasikeitė ir požiūris į mokestinius pakeitimus. Tokie klausimai investuotojams kuria nestabilumą, nes sunku prognozuoti, kokiomis sąlygomis verslui reikės veikti.

– Žadama sparčiau indeksuoti pensijas, kiti dalykai, ir atrodo, kad tai bus daugiau pinigų dalybos, „Sodros“ rezervo naudojimas, ir prie viso to prasidėjo diskusijos apie keturių dienų darbo savaitę. Kiek Jūs rimtai į tai žiūrite? Ar Lietuvoje toks modelis įmanomas?

– Būkime realistai. Šiandien arba artimiausių trejų metų laikotarpiu tikrai nemanau, kad tai realus sprendimas, kuris būtų realiai svarstomas ir galų gale įgyvendinamas. Bet diskusijos apie tai vyksta, ne viena įmonė, ir privati, ir viešojo sektoriaus, yra išbandžiusi tokius formatus. Neatmesčiau, kad tam tikruose sektoriuose galėtų vykti diskusijos, bandomieji projektai, nes tai vyksta visame pasaulyje, žiūrima, kokią įtaką tai turi produktyvumui. Bet galiausiai tokie testavimai, mano manymu, atves prie vienintelio atsakymo: jei ir būtų rimtesnė diskusija kažkada ateityje, tai būtų diskusija ES lygiu, tikrai ne nacionaliniu lygiu, nes maža rinka, tokia kaip Lietuva, negali sau leisti keturių dienų darbo savaitės, kai visa kita vieninga rinka dirba penkias dienas per savaitę.

– Aptarėme bankų apmokestinimą, keturių dienų darbo savaitę, „Igničio“ nacionalizavimą. Ką Jums tai sako apie tai, ko verslui tikėtis iš naujos Vyriausybės?

– Man labai norėtųsi tikėtis, kad šiame kontekste pamatiniai dalykai nebus keičiami. Lietuvos ekonomika iš kitų Europos valstybių išsiskiria tuo, kad dabar, kai kitos valstybės susiduria su iššūkiais, vis dar demonstruoja solidų augimą. Tai grindžiama tuo, kad iki šiol buvo išvengta blaškymosi ir išlaikomi strateginiai prioritetai – nuo lazerių iki gyvybės mokslų. Jei įtraukdavome ką nors naujo, tai labai pagrįstai. Mums pavyko įtraukti tai, kas susiję su gynybos industrija – tikrai realiu pagrindu, kad turime galimybę per labai trumpą laiką užsiauginti naują ekonomikos augimą generuojantį sektorių. Lygiai taip pat realizuotas dirbtinio intelekto potencialo sutelkimas, laukiama Europos Komisijos sprendimo dėl dirbtinio intelekto fabriko kūrimo čia, Lietuvoje. Taigi norėtųsi, kad šios strateginės kryptys būtų išlaikytos. Mano skaičiavimu, nuosekliai dirbant iki 2030 m. galima pritraukti iki 10 mlrd. eurų investicijų – ir iš užsienio kapitalo, ir iš vietos rinkos. Tai ambicingas tikslas, bet susitelkus ir nuosekliai dirbant galima jį pasiekti.

– Iš Prezidentūros buvo signalizuota, kad prezidentą pozityviai nustebino kandidato į ministrus E. Grikšo požiūris į regionų ekonomiką. Kokių receptų turite šioje srityje? Galbūt kažką paliekate stalčiuje, į ką būtų galima pasižiūrėti?

– Džiugina dėmesys regioninei politikai. Mes skatinome regionų ekonomiką konkrečiomis priemonėmis, bet matome, kad tikrai dar yra nerealizuoto potencialo. Tam, kad investicijos eitų ne tik į didžiuosius miestus, bet ir į regionus ir kurtų darbo vietas regionuose, reikia tinkamos infrastruktūros. Dėl to daug dirbome su merais ir galbūt dar ši Vyriausybė spės priimti galutinį sprendimą dėl pramonės parko Telšiuose kūrimo. Be to, esame finalinėje stadijoje dėl naujo pramonės parko kūrimo Plungėje. Ir yra suprojektuotos galimybės kurti iki trijų naujų laisvųjų ekonominių zonų. Tai užtikrintų reikalingą infrastruktūrą, pritrauktų investicijų į regionus ir taip būtų užtikrintas didesnis tolygumas tarp didmiesčių ir regionų.

– Esate sakęs, kad viena pagrindinių krypčių turėtų būti ekonominė diplomatija. Kas šiuo klausimu nuveikta? Imkime kaip pavyzdį Taivaną. Buvo kalbėta, kad viskas įšalę. Galbūt jau atšilo?

– Manau, nauja Vyriausybė tikrai toliau spręs šį klausimą. Mūsų komercijos atašė Taivane kadencija eina į pabaigą, reikės priimti sprendimą dėl tęstinumo. Bet esminiai momentai buvo tokie, kad pradžioje reikėjo įtvirtinti, kad mes ne tik skatiname technologiškai pažangias įmones, bet ir sudarome galimybes joms globaliai eksportuoti. Panaikinome ankstesnės Vyriausybės nepagrįstus ribojimus technologiškai pažangioms įmonėms vežtis ir eksportuoti savo produktus į trečiąsias šalis. Be to, dėjome labai aktyvias pastangas stiprinti mūsų komercijos atašė tinklą kitose valstybėse. Aš pats kartu su delegacijomis važiavau ten, kur reikėjo važiuoti. Pavyzdžiui, visiems žinoma, kad Korėja yra lazerių šalis. Vykome ten su delegacija, nes politinis dalyvavimas ypatingai svarbus: tuomet atsidaro didžiausių korporacijų vadovybės kabinetų durys ir sudaromos galimybės mūsų įmonėms kalbėtis apie ilgalaikes sutartis ir įėjimą į didžiausias tiekimo grandines. Žiūrėjome visus variantus tam, kad eitume kartu su verslu, kur yra realus poreikis. O komercijos atašė tinklą plėsti svarbu tam, kad tose šalyse vietoje būtų žmogus, kuris kasdien uoliai dirbtų su vietos institucijomis.

– Formuojantis naujai koalicijai, kai kurie apžvalgininkai išsakė nerimą, kad formuojasi labiau prorusiška valdžia ir panašiai. Buvo žiūrima, kokie asmenys yra Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijoje, kaip vieningai jie balsuoja dėl sankcijų. E. Grikšas sakė, kad stos į LVŽS. Ar tai nekelia nerimo, kad staiga mūsų prioritetu taps ne Pietų Korėja, Japonija ar Taivanas, o visai kitos kryptys?

– Viskas priklausys nuo kandidato savarankiškumo. Manau, kad visuomet galima rasti argumentų, laikytis principingai ir vesti procesą į priekį. Netrukus iš pirmųjų vizitų pamatysime, kur plečiamas tinklas ir kokie naujos Vyriausybės prioritetai. Noriu išlikti kiek įmanoma optimistas, nes man tikrai svarbu, kad ekonomika būtų prioritetas, kad būtų realizuojamas jos potencialas. Norisi tikėti, kad naujas kandidatas lygiai taip pat proaktyviai sieks šių tikslų. 

Visas „Žinių radijo“ reportažas – vaizdo įraše: