Naujasis žemės įstatymas gali padaryti daugiau žalos nei atnešti naudos – apribojus nuosavybės teise valdomos žemės plotą šalies ūkininkai negalės užtikrinti tolimesnio veiklos tęstinumo, bus sukuriamos nevienodos konkurencijos sąlygos, teigia ūkininkai.

Pastaraisiais metais keičiasi žemės savininkų karta – žemės sklypus paveldėjusi jaunoji karta nebelinksta į žemės ūkį, jiems senosos kartos puoselėta tradicija, kad žemė yra sotaus gyvenimo garantas senatvėje, nyksta, o paveldimus žemės ūkio paskirties sklypus ji linkusi parduoti.

Įstatymu bandoma apriboti vieno ūkininko valdomą ūkinės paskirties žemės plotą iki 500 hektarų. Problema tampa tai, kad dažnas stambus ūkininkas, gaminantis ir realizuojantis produkciją, jau dabar valdo apie 500 hektarų žemių, todėl netgi esant sklypų pasiūlai ūkininkas nebegalėtų plėstis.

„Nuosavybė ploto ribojimas sudarys nevienodas sąlygas Lietuvos ūkininkams. Pavyzdžiui, jei šiuo metu nedidelis ūkis dirba 300 hektarų nuomos ir nuosavybės pagrindais, jis įgauna teisę įsigyti visą dirbamą žemę ir esant palankiai situacijai padidinti savo ūkį papildomais 200 hektarų. Tuo tarpu ūkis, kuris dirba 2 tūkst. nuomos ir nuosavybės teisėmis turimos žemės, galės nuosavybės teise valdyti tik 25 proc. dirbamos žemės“, - teigia bendrovės „Agrowill Group“ generalinis direktorius Marius Žutautas.

Remiantis statistiniais duomenimis, didžiausią pridėtinę vertę Lietuvos ekonomikai sukuria ne smulkūs ūkiai (iki 500 hektarų), o stambesni. M. Žutauto nuomone, įvedus besąlyginius ribojimus būtų sugriauti pamatiniai dalykai, o našią Lietuvą, kuriančią pridėtinę bei darbo vietas kuriantis segmentas – stambesni nei 500 hektarų ūkiai bei žemės ūkio bendrovės – nebeturi ateities.

Jo teigimu, žemės nedirbančioms įmonėms palikti iki šiol įstatyme numatytą 500 hektarų ribą, tačiau suteikti joms galimybę iki šios ribos pirkti sklypus, jei pateikia penkerius metus galiojančią nuomos sutartį su ūkininku, kuris deklaruoja ar dirba žemę. Taip bus suteikiama galimybė investuotojams padėti žemės neišgalinčiam įsigyti ūkininkui. Taip nuo nemokumo buvo išgelbėtas ne vienas ūkis.

Kita vertus, žemės ūkio bendrovės siūlo riboti ne jų dirbami žemės plotai, o įsigyjamų žemės sklypų plotų. Siūloma į įstatymą įtraukti ribojimą per metus įsigyti daugiau žemės nei 20 proc. deklaruojamo žemės ploto.

M. Žutauto manymu, naujasis įstatymas nekelia optimizmo ir dėl laukiamos naujos 2014–2021 metų NMA išmokų tvarkos, paveiksiančios žemės ūkio sektorių. Tikėtina, kad tiesioginės išmokos didės labai palaipsniui, nesieks Europos Sąjungos vidurkio, bus taikoma moduliacija, vėl įvedamas žalinimas.

„Didėja rizika, kad paramas gavę asmenys negalės įgyvendinti projektų ir tinkamai vykdyti savo įsipareigojimų, nes neturės pagrindinės darbo priemonės - žemės“, - svarsto bendrovės generalinis direktorius.