Bakterijos, gyvenančios vapsvų antenose, išskiria antibiotikus, kurie apsaugo vabzdį nuo grybelinių susirgimų, pranešė Bendrosios biologijos organizacija nesenai vykusioje pavasario konferencijoje Šiaurės Jorkšyre, Anglijoje.

Ekologinės chemijos specialisto Martino Kaltenpotho teigimu, tai pirmas aptiktas pavyzdys, kai savo struktūra į žmogaus nepanašus organizmas naudojasi vaistais panašiai kaip ir mes. Šis atradimas gali padėti išrasti naujų antimikrobinių preparatų ir patobulinti gydymo vaistais būdus.

Bičių vilkais vadinamų urvinių vapsvų patelė specialiai skatina bakterijų dauginimąsi savo specifinėje antenoje. Vėliau, įsukdama savo lervas į kokonus, ji įterpia į jų sieneles antenoje sukauptus mikroorganizmus. Ant kokono susikūrusi nauja, Streptomyce rūšies bakterijų kolonija išskiria 9 skirtingus antibiotikus, kurie apsaugo lervas nuo grybelinių ir bakterinių susirgimų.

„Mes tiriame vieną iš keleto žinomų simbiozinių sąveikų, per kurią bakterijos teikia apsaugą jas nešiojančiam organizmui. Žinoma daug pavyzdžių, kai bakterijos gamina maistingąsias medžiagas. Mūsų manymu, gynybinė mikroorganizmų funkcija gali būti kur kas dažnesnė, nei yra ištirta. Taip galėjo atsitikti todėl, kad analizuojant gyvūnų ir bakterijų ryšius į tai paprasčiausiai buvo kreipiama per mažai dėmesio“, - aiškino M. Kaltenpothas iš Vokietijos instituto.

Tikimasi kad, tolimesni vabzdžių ir bakterijų simbiozinių ryšių tyrimai ne tik suteiks naujų žinių, bet ir atneš klinikinės naudos. „Apsauginės simbiozės studijos gali padėti mums išsiaiškinti, kokią įtaką šie unikalūs vabzdžių ir bakterijų ryšiai turėjo evoliucijos eigoje. Kaip gyvūnai išnaudoja bakterijų teikiamus antibiotikus – mažai žinoma, todėl, atlikę išsamius tyrimus, galime susidurti su visiškai nauju požiūriu apie ligų gydimą natūraliais, gamtoje aptinkamais preparatais“, - sakė M. Kaltenpothas.

Ant bičių vilkų kokonų sienelių esančios bakterijos, išskirdamos įvairius junginius, padeda lervai apsisaugoti nuo kitų mikrobų, kurie galėtų sukelti ligas. Šiuolaikinėje medicinoje vis dažniau naudojamas gydymo būdas, vadinamas kombinacine terapija, iš principo yra labai panašus. Gydymo metu pacientui duodama dviejų ar daugiau rūšių antibiotikų, skirtų panašiems susirgimams.

Supratimas apie tai, kaip vabzdžiai išnaudoja bakterijas gindamiesi nuo ligų, gali padėti atrasti naują būdą kovoti su atsparumą vaistams įgijusiais mikrobais. „Tai anaiptol ne viskas – bičių vilkų tyrinėjimo metu tikimės atrasti gausybę naujų ir dar nežinomų antimikrobinių preparatų, kuriuos vėliau bus galima pritaikyti medicinoje“, - teigė M. Kaltenpothas.