Tikrasis veidas

Storas it atostogų romanas rugsėjo amerikietiškasis "Vogue" numeris – vienas A.Wintour kūdikių. Tai ji 1988-aisiais, vos pradėjusi vadovauti žurnalui, palaimino pigių ir vardinių drabužių jungtuves – ant viršelio puikavosi pigiais džinsais už pusšimtį dolerių ir brangakmeniais nusagstytą "Christian Lacroix" megztinį už 10 tūkst. dolerių dėvinti manekenė. Po pusmečio viršeliui A.Wintour parinko – o siaube! – makiažo nepaliestą veidą.

Tai su jos vardu siejamas legendinio Metropoliteno menų muziejaus Kostiumų institutas – neseniai jis pervardytas į A.Wintour kostiumų centrą. Tai ji kasmetį čia vykstantį šou pavertė pagrindiniu Niujorko aukštuomenės metų renginiu. Taip, ji viešai pareiškė, kad į šį renginį neįleis Donaldo Trumpo.

Ir, žinoma, A.Wintour buvo ta, kuri pareikalavo, kad asistentė parūpintų jos dvynukėms dar neatspausdintą naujausią knygą apie Harį Poterį. Ne, šįkart juokaujame: A.Wintour neturi dvynių – jas turėjo jos prototipas garsiajame režisieriaus Davido Frankelio filme "Ir velnias dėvi Pradą", žurnalo "Runway" vyriausioji redaktorė Miranda Priestly. A.Wintour užaugino sūnų Charlesą, pernai padovanojusį jai močiutės titulą, ir dukrą Bee Shaffer, kuri neseniai ištekėjo už ilgametės itališkojo "Vogue" redaktorės sūnaus fotografo Francesco Carrozzini.

Vis dėlto daugiau panašumų su Meryl Streep heroje minėtame filme legendinė redaktorė turi. Tik kuriais bruožais juodvi labiausiai panašios, geriausia atsirinkti patiems. Pagalba pradžiai: A.Wintour, kaip ir "Runway" redaktorė, pietums kasdien valgo didkepsnį.

Bet kokiu atveju nuo 2003-iųjų, kai Lauren Weisberger parašė knygą, o 2006 m. Holivudas susuko kino juostą, praėjo daugiau nei dešimtmetis. Pasikeitė daug kas. Apie A.Wintour sužinojo net ir tie (tos), kurios iki šiol neskaitė, neįpirko "Vogue" ir apskritai painiojo šį aukštajai madai skirtą leidinį su mėgėjoms skirtais lekalų žurnalais. Kai kas gal net atsivertė A.Wintour biografiją, kurioje rado įspūdingų įrašų.

Įrodė savo tiesą

Aukštoji žurnalistika užkoduota Londone gimusios A.Wintour genuose. Jos tėvas – buvęs laikraščio "Evening Standart" leidėjas. Pati ji madą pasirinko dar paauglystėje ir ilgai įrodinėjo šeimai, kad tai – ne mažiau rimta sritis nei politinė žurnalistika, į kurią vėliau pasinėrė kiti šeimos vaikai: A.Wintour broliai ir sesuo dirba ir "The Guardian" – kas politikos redaktoriumi, ir vietos valdžios institucijose ir nevyriausybinėje organizacijoje.

Neįtikėtina, tačiau retkarčiais – jau ne kartą matyti viešumoje: ji turi mėgstamų aksesuarų, palaidinių, suknelių, kurias dėvi ne po vieną kartą.

Žinoma, nuo politikos A.Wintour neatsiriboja: ji ne tik išmano ideologijos vingrybes, bet ir yra ilgametė JAV demokratų partijos rėmėja – finansinė taip pat.

Beje, tas pats "The Guardian" yra pavadinęs A.Wintour neoficialia Niujorko mere. Madų pasaulis turbūt negailėtų ir prezidentės titulo. Jauni dizaineriai, pradedant Johnu Galliano ir Michaelu Korsu, kurie už savo karjerą turi būti dėkingi A.Wintour, – akivaizdūs jos įtakos įrodymai.

Kad ir kaip būtų, tačiau Britų imperijos ordinas, kurį A.Wintour 2008 m. įteikė karalienė Elžbieta II, – taip pat gautas ne vien už nuobodų tekstų redagavimą.

A.Wintour – daugiau nei žurnalistė: ji nusprendžia, kas vertas aukštosios mados kilimo, o jei vertas – kokią kolekciją turi pristatyti. Tai puikiai atspindi dokumentinis filmas "September Issue" (2009), kurio kūrėjams buvo leista aštuonis mėnesius stebėti, kaip A.Wintour ir jos komanda kuria rekordinį rugsėjo "Vogue" numerį.

Pavyduoliai kalba, kad pastarasis filmas atsirado kaip vaistas nuo krizės, į kurią A.Wintour pateko dėl istorijos su Miranda Priestly, nepasiteisinusių sprendimų leisti atskirus namams ir vyrams skirtus "Vogue" žurnalus ir, galiausiai, siaubingos Karlo Lagerfeldo suknelės, kurią ji pasirinko 2008-ųjų tuomečio Mados instituto gala renginiui. Kad ir kaip būtų, 2013-aisiais ji paskirta visų leidybos namų "Conde Nast" meno direktore, o neseniai buvo kategoriškai paneigti gandai, esą ji traukiasi iš posto.

Dėvi ne vieną kartą

Pati A.Wintour – griežtas bobo kirpimas, kuriam ji ištikima nuo paauglystės (keičiasi tik spalva), jokio įdegio, ryžtingas tamsių akių žvilgsnis (jei tik veido nedengia milžiniški "Chanel" akiniai nuo saulės). Žinoma, išskirtiniai drabužiai. Neįtikėtina, tačiau retkarčiais – jau ne kartą matyti viešumoje: ji turi mėgstamų aksesuarų, palaidinių, suknelių, kurias dėvi ne po vieną kartą.

Nuotraukose, darytose prieš kelis dešimtmečius, A.Wintour gerokai atviresnė nei dabar – ir mini ilgio sukneles dėvėjo gerokai dažniau, ir kirpčiai mažiau dengė veidą, o ir šypsena šiltesnė.

Nors netrukus 69-ąjį gimtadienį švęsianti A.Wintour šiandien drabužių siluetą renkasi klasikinį, visos jos asmenybės spalvos išsilieja pasirenkamų audinių raštais ir atspalviais. Galybė gėlėtų suknelių, netikėčiausi geometrinių raštų deriniai ir santūri avalynė (kūno, juodos ar baltos spalvų), griežtas veidas ir laikysena, – kaskart viešumoje pasirodžiusi A.Wintour pati atsako į klausimą, kas šiandien madinga. Tiksliau, kas bus madinga rytoj.

Vis dėlto atrodo, branduolinės ledi, kaip ji kartais vadinama, gniaužtai atsiveria: šiųmetis rugsėjo numerio žurnalas patikėtas ne kam kitam, bet Beyonce. Sprendimas iškalbingas.

Nebijo rizikuoti

Amerikiečiai skuba pastebėti teigiamą poslinkį rasinės tolerancijos link: pirmą kartą per 126 metų "Vogue" istoriją viršelio fotosesija patikėta jaunam juodaodžiui fotografui Tyleriui Mitchellui.

Vis dėlto svarbu ir kitas aspektas. A.Wintour pagrindinį numerio darbą patikėjo ne tik juodaodžiui, bet ir apskritai objektyvo naujokui, o popmuzikos žvaigždę ne tik pakvietė būti viršelio veidu, bet ir suteikė jai daug galių rengiant svarbiausią metų numerį.

Juk Beyonce ne tik žvelgia iš viršelio – ji it tikra redaktorė prabyla į skaitytojus! Sako, kad tik jos dėka atsakingam darbui ir T.Mitchellas buvo pakviestas.

Kodėl? Nes A.Wintour yra legenda. Nes A.Wintour turi puikią nuojautą, įžvelgia tendencijas. Nes ji geba vienu metu ir ginti savo pozicijas, ir nebijoti rizikuoti.

Ji mato, kad leidybos namai "Condé Nast" per metus išleidžia jau nebe dvylika, o vienuolika kitų gyvenimo būdo žurnalų numerių. "Vogue", žinoma, išimtis (vis dar parduodamas milijoninis tiražas), tačiau galingiausieji ir įtakingiausieji tokie kaip tik ir yra todėl, kad nuolat gina savo pozicijas, net kai joms niekas negresia.

Nors 2007-ųjų rekordo šiųmetis rugsėjo "Vouge" nepasiekė (tąkart rugsėjo "Vogue" numeris buvo 840 puslapių, iš kurių net 727 – reklaminiai, o svėrė jis 2,5 kg), šiųmečio 646 puslapių leidinio nesolidžiu nepavadinsi.

A.Wintour puikiai supranta, kad šiandien kasdien atsiranda ne viena potenciali anna wintour, kuri savo karjerą pradeda nuo "Instagram" ir aktyviai rašomo tinklaraščio. Negana to, šių dienų annos wintour nepuoselėja planų vadovauti įtakingoms kompanijoms, pretenduoti į valstybinius apdovanojimus – joms patinka nerūpestingai gyventi, žaisti įvaizdžio žaidimus ir gauti už tai pinigus. Daug pinigų.

Nėjo klasikiniu keliu

Į savo tvirtovę įleisdama amžinai jauną, amžinai populiarią, vienų nekenčiamą, kitų dievinamą Beyonce, legendinė redaktorė pripažįsta, kad madą diktuoja jau ne vien "Vogue", bet ir gatvė" – plačiąja prasme, su "Instagram" žvaigždėmis, "youTube" operatoriais ir popmuzikos ikonomis.

"Jei žmonės, užimantys įtakingas pareigas, samdo tik žmones, kurie atrodo taip, kaip jie patys, kurie kilę iš tų pačių vietų, niekada nesupras kitokių žmonių patirčių. Jie bus to paties meno kuratoriai, duos darbo tiems patiems aktoriams, mes visi pralaimėsime", – fotografo T.Mitchello žodžiai, atrodo, įvardija A.Wintour tekusį iššūkį.

Kita vertus, jei pati branduolinė ledi (kaip ją vadina dėl asociacijos su šaltojo karo terminu "branduolinė žiema") būtų gimusi bent keturiais dešimtmečiais vėliau, kelią į mados diktatores neabejotinai pradėtų nuo "Instagram". Juk kažkada ji pati nėjo klasikiniu keliu: nestudijavo universitetuose, karjeros siekė ne kopdama laiptelį po laiptelio, bet šuoliuodama per kelias pakopas, o įtakos lauką kūrė revoliuciniais sprendimais.

Ateityje, matyt, nustebsime išvydę ir pačios A.Wintour profilį "Instagram" tinkle. Kol kas jos nuotraukų galima matyti tik "Vogue" žurnalo profilyje – pirmojoje, kuri atsirado 2013-aisiais, ji veidą dengia akiniais nuo saulės ir "Vogue" viršelis. Iškalbinga poza. Tikra ledi rizikuoja, tačiau naujoves įsileidžia tik tada, kai to nori pati.

A.Wintour sėkmės taisyklės

Apie madą žino viską, tačiau A.Wintour niekada nedalija stiliaus patarimų, nors ir nevengia atskleisti savo gyvenimo įpročių.

Laikas. Kasdien keliasi 5 val. ryto. Mankštą atstoja teniso treniruotė. Mados pristatymuose pasirodo anksčiau, nei jie prasideda, o po jų rengiamuose vakarėliuose būna vos keliasdešimt minučių. Miegoti eina 22.15 val.

Kad atrodytum stilingai, nebūtina investuoti į rankinę, byloja A.Wintour įvaizdis: gausiuose renginiuose ją galima išvysti nešina nedidele delninuke ar mobiliuoju telefonu.

Kelnės – ne viešumai, net jei figūra ir ideali. Nors jaunystėje A.Wintour nevengė eksperimentų, yra užfiksuota dėvinti klasikinio kirpimo kelnes, šiandien ji pirmenybę teikia sijonams ir suknelėms. Midi ir maksi – gerokai dažniau nei mini.

Stilinga galima būti dešimtmečius nekeičiant avalynės stiliaus. Bent jau pastaruosius 20 metų A.Wintour dėvi tik Manolo Blahniko batus. Žinoma, sukurtus ir pasiūtus specialiai jai.

Kartais galima suklysti. Vasarį Londono madų savaitės metu A.Wintour, bendraudama su karaliene Elžbieta II, akis kaip įprastai slėpė po tamsiais akiniais ir tuo šiurkščiai pažeidė karališkąjį protokolą.

Nepriekaištingas manikiūras reiškia ne vien prie aprangos priderintą lako spalvą. A.Wintour renkasi visišką natūralumą. Jokio prancūziško lakavimo, jokių pastelinių tonų, jokios nereikalingos detalės, galinčios atitraukti dėmesį nuo jos aprangos.

Kad lydėtų sėkmė, turi toks atrodyti. Net jei nesate iki galo tikra(s) dėl sprendimo, mažiau dvejokite. Ypač, jei dirbate vadovaujamąjį darbą. Kad liktum kūrybingas, turi lankytis teatruose, koncertuose, keliauti ar tiesiog vaikščioti po savo miestą. Šios taisyklės – iš pačios A.Wintour lūpų.