Stropi pradžia

Pirmąsias dvi savaites asmeniškai man sudarytos "Kūno gerovės" programos laikiausi pakankamai atidžiai – gamindama namuose gramų tikslumu sverdavau produktus, valgydavau lygiai penkis kartus per dieną ir ne daugiau ar mažiau. Vis dėlto pastebėjau, kad tai daryti tampa tikrai nelengva, ypač kai turiu daugiau veiklos ar didžiąją dienos dalį praleidžiu ne namie. Be to, kaip jau minėjau anksčiau, visi kartai, kai praeityje itin griežtai laikydavausi kokio nors mitybos plano, pasibaigdavo nesėkmingai, nes tiesiog nusibosdavo.

Kad taip neatsitiktų ir šįkart, konsultuodamasi su "Kūno gerovės" programos kūrėju Š.Navickiu bandžiau pritaikyti programą prie savo gyvenimo būdo, šiek tiek ją pakoreguodama.

Netapau abstinente

Rekomendacija, kurios leidau sau nepaisyti, – patarimas visomis progomis vengti alkoholio. Š.Navickio teigimu, alkoholis tolygus cukrui, tad jo vartojimas nei kūno linijoms, nei sveikatai nieko gero nežada. Turėdama galvoje, kad ši programa – ne vieną ar keletą mėnesių trunkanti dieta, o bendras žmogaus mitybos perprogramavimo visam laikui planas, idėjų visam gyvenimui atsisakyti vyno ar už mane pačią vyresnio viskio degustavimo tikrai nekūriau.

Vis dėlto ir šiuo klausimu konsultavausi su Šarūnu, klausdama, ar visas alkoholis – vienoda blogybė. Programos kūrejas sulaipsniavo alkoholinius gėrimus nuo mažiausios iki didžiausios blogybės. Pasak jo, didžiausias gražaus kūno priešas – alus, o mažiausiai formoms pakenks vynas. Be to, priminė ir žinomą taisyklę, kad svarbu net ir per šventes jausti saiką, nes apsinuodijimas alkoholiu (liaudiškai vadinamas pagiriomis) visų pirma yra apsinuodijimas cukrumi. Įdomu ir tai, kad pradėjus maitintis pagal man sudarytą mitybos planą net ir mėgstamo vyno užsimanydavau gerokai rečiau.

Pasak programos kūrėjo, tai natūralu, nes kai gauni sau tinkamą kiekį reikalingų medžiagų, cukraus visomis jo formomis norisi mažiau.

Mažos nuodėmės

Neneigsiu, per keletą savaičių buvo ir kitokių nuklydimų nuo man sudaryto plano. Pavyzdžiui, keletą dienų kamavo peršalimas, o tokiais atvejais paprastai man maloniau jau galvoti apie Žemės laukiančią apokalipsę negu apie maistą. Vieną iš šių dienų sugebėjau šiaip ne taip suvalgyti tiktai indelį jogurto, o apie rekomenduojamus penkis valgymus nebuvo nė minčių. Kitą dieną pasijutusi geriau aplankiau tėvelius, kur mane po priverstinės iškrovos dienos paviliojo garuojantis, mamos ką tik iškeptas bulvių plokštainis. Žinoma, ir čia stengiausi prisiminti saiką, tad pasimėgavau tik nediduku jo gabalėliu.

Kartą prie kavos pasivaišinau šokoladiniu saldainiu (tądien norėjosi pataisyti nuotaiką kažkuo saldžiu), o kartą pusryčiams vietoje avižinės košės suvalgiau papają. Vis dėlto visą laiką laikiausi dviejų pagrindinių "Kūno gerovės" nurodymų – svarbiausiu energijos šaltiniu laikiau riebalus, o ne angliavandenius, valgiau dažnai ir mažomis porcijomis. Greičiausiai šios taisyklės ir padėjo per pirmąsias keletą savaičių pasiekti, mano akimis, visai neblogų rezultatų.

Rezultatai džiugina

Palyginti su duomenimis, kuriuos siunčiau Šarūnui dar prieš jam sudarant man skirtą programą, pasiekimai – gan akivaizdūs. Svarstyklės rodo beveik 2 kg mažiau, nuo liemens nutirpo 4 cm, ties vadinamosiomis meilės rankenomis apimtys susiaurėjo 3 cm, klubai – 4 cm, o šlaunys – po 4 cm.

Praeityje smalsumo vedama eksperimentuodama su stebuklingomis dietomis esu per tokį patį laikotarpį numetusi net ir 5 kg, tačiau šie visuomet it bumerangas sugrįždavo staigiai, o kartais ir su palūkanomis.

Šiandien mano pagrindinis tikslas nebėra konkretus skaičius ant svarstyklių, o veikiau gera savijauta, tvirtesnis kūnas ir ilgai išliekantis rezultatas, nesugrįžtantis papildomais kilogramais po pirmos sotesnės vakarienės.

Programos kūrėjo teigimu, kuo lėčiau pasiekiamas rezultatas, tuo ilgiau jis išlieka, tad nekantriai laukiu tolesnių išvaizdos ir savijautos pokyčių žengiant geresnės savęs link.