Mados dizainas tyrimų lauke – tarsi podukra Pereiti į pagrindinį turinį

Mados dizainas tyrimų lauke – tarsi podukra

2026-01-04 23:00
Parengta pagal pranešimą spaudai

Mada vis dažniau peržengia tendencijų ir vartojimo ribas, tapdama refleksyvia sritimi, kurioje susitinka asmeninė patirtis, istorinė atmintis ir egzistenciniai klausimai. Tokį požiūrį nuosekliai plėtoja tarptautinis mados tyrimų projektas „Costume & Contemplation“, jungiantis Lietuvos ir užsienio mados dizainerius, tyrėjus ir pedagogus.

Įvairovė: ekspozicijoje pristatyti kūriniai aprėpia platų temų spektrą.

Ambicingas klausimas

„Ir lenkai, ir lietuviai panašiai mąstome apie madą, dizainą ir įkvėpimo paieškas – kalbame ta pačia dizaino kalba“, – sako mados dizaineris ir tyrėjas, buvęs Strzemińskio dailės akademijos (Lodzė, Lenkija) Mados dizaino instituto vadovas dr. Michałas Szulcas.

Būtent ši bendra kalba tapo tarptautinio projekto „Costume & Contemplation“ atspirties tašku. Vilniaus dailės akademijos (VDA) Mados dizaino katedros vadovė profesorė dr. Renata Maldutiene ir kuratorė Agnete Vovere drauge su M. Szulcu sudarė elektroninį leidinį, apibendrinantį tęstinio projekto „Costume & Contemplation“ metu pristatytus tyrimus. Leidinys atviras Lietuvos, Lenkijos ir projekto partnerės Slovakijos studentams, dėstytojams, mados tyrėjams ir visiems, besidomintiems šiuolaikine mada.

Projektas „Costume & Contemplation“ prasidėjo nuo paprasto, tačiau ambicingo klausimo – kokią vietą Lietuvoje užima mados dizaino tyrimai?

„Nors mados kūrėjų, dėstytojų ir net mados dizaino mokslo daktarų daugėja, mūsų disciplina viešajame kultūros lauke dažnai vis dar lieka podukros vietoje. Atsiduriame tarp šiuolaikinio meno scenos, muziejaus ir industrijos, tarp sezoniškumo ir ilgalaikės vertės“, – sako viena iš projekto sumanytojų dr. R. Maldutienė.

Išaugo į renginių ciklą

Profesorė pastebi, kad Lietuvoje iki šiol trūko platformos, kurioje mados dizaino tyrimai būtų matomi ir vertinami kaip savarankiška kultūrinė praktika. Čia kūrinys ir tekstas tampa lygiaverčiais, o kuratorių parengta, nuolat besikeičianti paroda – esmine meno proceso dalimi.

Per kelerius metus „Costume & Contemplation“ išaugo į tęstinį tarptautinį meno renginių ciklą. Jo metu surengtos šešios tarptautinės parodos, edukacijos, ekskursijos, o konferencijose skirtingų šalių kūrėjai dalijosi ne tik savo darbais, bet ir tyrimų metodais.

„Vizualius mados dizaino kūrinius visada lydi tekstai – juose fiksuojami tyrimai, idėjos ir kūrybos procesai. Tai svarbi medžiaga ir studentams, ir dėstytojams. Norime, kad ji išliktų ir būtų naudinga“, – sako viena iš projekto kuratorių, mados žurnalistė ir tyrėja A. Voverė.

Vienu svarbiausių ciklo taškų tapo paroda „Costume & Contemplation On Religion“. Joje mada, apranga ir kostiumas tampa terpe apmąstyti transcendenciją, tikėjimo patirtis bei sacrum ir profanum – kasdienybės ir šventumo ribas. Paroda buvo surengta Centriniame tekstilės muziejuje Lodzėje, VDA parodų salėse „Titanikas“ ir Panemunės pilies muziejuje.

Lietuvoje iki šiol trūko platformos, kurioje mados dizaino tyrimai būtų matomi ir vertinami kaip savarankiška kultūrinė praktika.

Platus temų spektras

Ekspozicijoje pristatyti kūriniai aprėpia platų temų spektrą – nuo moters kūno kontrolės ir mados kaip naujosios religijos (Justės Kubilinskaitės-Tarvydienės „(H)anger“), religinės architektūros ir istorinių traumų (Jolantos Talaikytės „Dabar ir visados… Et Nunc, et Semper…“), iki maldos, atminties ir tekstilės kaip dvasinio skydo (Dovilės Gudačiauskaitės „Rožių darželis“).

Ievos Šlaičiūnaitės video ir objektų projektas „Prologas: Tylieji architektai“ jungia mitologiją, spekuliatyvų dizainą ir kūno judesį, tyrinėdamas žmogaus ir objekto sinergiją. Alevtinos Ščepanovos ir Editos Sabockytės-Skudienės projektas „Organinis adymas III“ adymą, daiginimą ir džiovinimą panaudoja gavėnios kaip vidinio persiuvimo ir atgailos metaforos refleksijai.

Religinės simbolikos, kolektyvinių ritualų ir asmeninių istorijų sankirta ryški ir tarptautinių autorių darbuose. M. Szulcas kūrinyje „UNIO 2“ analizuoja vienuolių galvos apdangalų formas, paversdamas jas intuityvaus, kūną ir veidą slepiančio kostiumo struktūra. Anna Kuźmitowicz ukrainietišką ritualinį rankšluostį rusznik interpretuoja kaip žmogaus gyvenimo ciklo simbolį, o Maria Wiatrowska asketiškame kostiume „Submission“ nagrinėja nuolankumo, aukos ir lyties neutralizavimo temas.

Projekto ašis

Šių metų pavasarį parodą papildė nuotolinė tarptautinė konferencija, kurioje tyrėjai ir kūrėjai dalijosi kūrybinio darbo patirtimis.

Pasak vieno iš parodos kuratorių dr. M. Szulco, lenkų mada šiuo metu išgyvena reikšmingą transformaciją. „Esame palikę nuošalyje proginės mados temas. Kuriame kapsulines kolekcijas, kurios realiai konkuruoja su mažmeninės prekybos tinklais. Muziejai ir galerijos vis aktyviau atsigręžia į madą – tai leidžia įgyvendinti projektus, prilygstančius meno kūriniams, kuriuose kūrimo procesas neapsiriboja vien funkcionalumu“, – teigia tyrėjas.

Jo teigimu, Lietuvoje inicijuotas projektas nebuvo lengvas. „Dirbome su kūrėjais, kurių kiekvienam būdingas savitas braižas. Nors tema buvo bendra, darbai labai skyrėsi – temomis, ekspoziciniu potencialu, ryšiu su mada. Vis dėlto kartu su lietuvėmis kuratorėmis pavyko sukurti vientisą parodos pasakojimą.“

„Costume & Contemplation“ siekia ne tik pristatyti, bet ir įtvirtinti mados dizaino tyrimus – kurti formatą, suteikiantį jiems tęstinumą ir matomumą tarptautiniame meno kontekste. „Šis leidinys tampa svarbiausia projekto ašimi – bendru archyvu dalyviams ir mokymosi priemone studentams“, – sako prof. R. Maldutienė, pridurdama, kad mada šioje platformoje tampa ne greita naujiena, o kultūriniu mąstymu, jungiančiu kūrėjus, istorijas ir skirtingas patirtis.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų